Juos aptiksi visur – gatvėje, viešajame transporte, darbo biržoje, socialinės rūpybos skyriuje ir socialiniuose tinkluose. Vemiu krauju juos liesdamas, bet to nedaryti negaliu, nes jų balsas yra kaip pašinuotas pušinis pagalys subinėj – žinau, kad anksčiau ar vėliau tai pakenks mano sveikatai, bet tuo pačiu ir, nedžiugu pripažinti, dėl pripratimo jaučiu iš to kylantį keistą malonumą.
Teisingai. Tai, kaip pasakytų mano dvi šaunios draugės iš Vilniaus Lauryna ir Evelina – dalbajobai, pisantys protą. Pisančius protą niekšus aš skirstau į tris rūšis: sektantus, patologinius melagius ir šiaip kretinus. Man patinka skirstyti, nes žmonių skirstymas man duoda dvasinio peno. Per daug neišsiplėsiu, nes niekas nenori skaityti ilgų tekstų, o kategorijų ir pavyzdžių labai daug.
Šiaip kretinai:
Šiaip kretinas gali būti suklasifikuotas į du porūšius – agresyvus ir pasyvus. Kai agresyvus kretinas bandys įtikinti, kad „gerdamas brangesnės nei „Lithuanian Raudona“ piniginės vertės degtinę tu mėtai pinigus į orą“, arba „jeigu mestum rūkyti ir pataupytum, ne tik negautum plaučių vėžio, bet ir po metų galėtum išvažiuoti į Hurgadą, o ten, viešbuty gerdamas vandeniu praskėstą raugintą šūdą su laipsniais ir ėsdamas egiptietišką daržovinį jovalą turėsi savo gyvenimo laiką“, pasyvus urodas nežino nieko ir, suprasdamas, kad jis yra urodas, nesumoja ar tikėti tuo, ką pats sako. Apie jam ypatingai aktualų dalyką, pavyzdžiui neseniai matytą filmą jis sako „nežinau, man atrodo, kad šitas filmas yra blogas, o Tarantino ryškiai perspaudė su smurto scenomis. Tiek bereikšmių mirčių aš jau seniai nemačiau. ATSIPRAŠAU, BET TAI TIK MANO NUOMONĖ“.
Atsiprašinėdamas ir sakydamas, kad tai būtent jis taip mano, arba, kad tai tik jo nuomonė, pasyvus močiakrušys įsikiša į užpakalį mažąjį pirštą, užsimerkia ir dažnai sakinio pradžioj pareikšdamas, kad jis nežino, tikisi automatiškai apsisaugoti nuo bet kokio jam nepalankaus atsakymo ar priešingos nuomonės. Su tokiom šiukšlėm, priešingai nei su agresyviaisiais kretinais, niekada nebus smagu. Todėl agresyvus kretinas, įdomumo varžytuvėse, nors ir būdamas smarkus kretinas pats iš savęs, pirmauja ir užpisa net mažiau – mat yra pasiekiamas ir, jeigu reikia, šiek tiek palenkiamas. Pasyvaus kretino nepalenksi, nes jis neturi kaklo.
Įsimintiniausi šiaip kretinų porūšiai: agresyvūs šiaip kretinai ir pasyvūs šiaip kretinai, kretinai prieš rūkymą, brangaus alkoholio priešininkai.
Sektantinis kretinas:
O, motule, brač, pentinuotoji! Sektantai yra tokie patys blogi kaip ir šiaip kretinai, bet kiekvienam jų žengiamam žingsny ir žvilgsny jaučiamas absoliutus religinis dalbajobiškumo prieskonis. Nesvarbu, ar tai yra religija pačiam kretinui to nesuvokiant ar tai yra koks nors Žilvinas Užkuraitis, žaliuoju irklu daužantis savo virtualius feisbuko draugus, kad šie nevalgytų tiek daug mėsos ir pradėtų ėsti savaime nukritusius lapus. Sektantinis kretinas, kuris dažniausiai yra visuomenės aktyvistas arba viešasis pseudointelektualas (plačiojoje ar siauroje auditorijoje), visada pasidalins savo sudiržusiomis rankomis susukto veganinio Krišnos vyniotinio nuotraukomis, paskelbs visų ingredientų sąrašą ir dar pasakys kaip iš trauklapių, kurie yra sveikojo Krišnos vyniotinio pagrindas, išspausti patį geriausią pieną – tris dienas rauginti šlapime, o po to, išsimaudžius pelkės eketėje, slėgti gautą masę purvinu palaukės akmeniu.
Sektantiniai kretinai paprastai turi rusiškais moksliniais tyrimais pagrįstą nuomonę apie bet ką – moterų emancipaciją, homoseksualų santuokas, savo išmatų valgymą, įvaikinimą, šunų ir kiaulių teises ir pan. Jeigu mokslinis tyrimas sektanto sektantiškam mąstymui nepritinka – šaltinis įvardijamas kaip nepatikimas, o tyrimo metu gautus duomenis (pavyzdžiui, kad nėra vyrų, kurie taip pat smagiai spardytų į abudu vartus – biseksualų), nurašo į pseudomokslo kategoriją.
Kiti gi sektantai, dėl „mokslinio“ įsitikinimo, remdamiesi tais pačiais rusiško interneto šaltiniais išsiviepę postringauja apie įvairiausio tipo sąmokslus – chemtrailus, katalikų vaikų grobimus, iliuminačius, tamplierius, optimatus ir masonus su žydais beigi pederastais, kurie užvaldę pasaulį.
Ekologiniai sektantiniai kretinai papasakos Tau kaip neliesti mėlyno gaublio, rūšiuoti šiukšles ir teisingai pamaitinti uralines pelėdas – „Tu, Jonai, apsilipdyk neplautą bybį išlukštentomis moliūgų sėklomis ir apkabinęs medį, įvesk paseilėtą varpą į drevę, kurioje šitie nuostabūs paukštukai yra susukę lizdą“ sako jie, galvodami, kad tai iš tikrųjų gali išgelbėti pasaulį nuo globalinio atšilimo ar, mažų mažiausiai, klimato kaitos.
Taip, Jūs teisūs – sektantiniai kretinai yra tiesiog atskira agresyvaus kretino atmaina, tik, kad absoliučiai verta atskiros kategorijos.
Svarbu pridėti, kad sektantinių kretinų tarpe apstu ir bedieviškumą fetišizuojančių jaunų, būktai intelektualių žmonių. Jūsų proto pisimas, kad Dievo nėra – tas pats sektantinis proto pisimas, kurio niekam, išskyrus Jus pačius, nereikia. Sumaišykite jį su marichuana, susukite gautą mišinį į „Dievo Iliuzijos“ titulinį puslapį ir duokite po mano miestą besišlaistančioms krišnaitinėms kūrvoms surūkyti. Man Jūsų genialių įžvalgų nereikia.
Įsimintiniausi porūšiai: ekologiniai medžiapisiai sektantiniai kretinai, žaliavalgiai kretinai, religiniai kretinai, sąmokslo teoretikai.
Patologinis melagis:
Patoginiai melagiai nuostabiai kelia pyktį ir dėl to aš juos labai myliu. Beveik visais atvejais tai yra marginalūs ir/arba mėšlinoms blėstančio populiarumo partijoms priklausantys Lietuvos politikai, bukai galvojantys, kad Lietuvos feisbuko auditorija yra pakankamai plati terpė būti išreitinguotam aukščiau savo partijos kolegų ar net patekti į seimą per rinkimus vienmandatėje apygardoje.
Šitie dalbajobai yra klastingi kaip gyvatės ir, pagal jų šlapimu skiesto proto suvokimą, korektiškai apsitriesdami meluos tau apie viską – jų vaikų sportinius ir visuomeninius pasiekimus, verslo inovacijų plėtrą mieste, duobėtų gatvių remontą, krepšinio komandų naudą miestelėnams, netgi apie tai, ką žmogus turi daryti jeigu nori būti laimingas, pripažintas, ar bent jau kaip uždirbti daug pinigų. Šitie gondonai papasakos Tau kurie nacistiniai/komunistiniai simboliai yra naudotini, o kurie ne, ir, be jokios abejonės, pakvies tave į savo riestanagių šutvės organizuojama eventą su metro ilgio aprašymu apie nieką, kas Tavo gyvenime būtų bent keik svarbu.
Jų tarpe yra sabakų, kurie sugeba visai vykusiai pajuokauti (pavyzdžiui, viešas patologinių melagių veidas Zuoka), o yra ir absoliučių padugnių, tokių kaip Padleckis, kuris, su savo komunistiniais pakalikais, 15 žmonių uždaroje bendruomenėje (kaip ir atviroje, bet šitie kretinai visiems pochui, tad nelabai plečiasi), vieni kitiems nučiulpinėja iš šiknos ką tik ištrauktus raudonais šūdais apkibusius bybius ir be to, kad galvoja, jog yra patys protingiausi, mano esantys teisūs (išskyrus Padleckį aišku, su kuo situacija yra kitokie ir visiškai aiški).
Įsimintiniausi porūšiai: komunistiniai kretinai-burliokai, fašistiniai kretinai, miestų merai, anarchokuministiniai kretinai, feministiniai vėplos.
„Jonai Jonka, juk tu irgi akivaizdžiai kretinas, kuriai kategorijai priskiri save?“ pabaigai paklausite Jūs sumišę.
„Čiulpk bybį ir eik nachui“, politkorektiškai atsakysiu aš ir švelniai nuraudusiais skruostais kukliai nuleidęs akis pridėsiu – „Atsiprašau, bet čia tik mano nuomonė“.
Bonusas: keletas atsitiktinių kretinų iliustracijų:
