Paviešinsiu porą savo “Undergroundinės” kūrybos eilėraščių iš rinkino “Jonas Jonka: Eilėraščiai” sukurto 1989-1991 metais. Jie man labai daug reiškia, reiškia ir mano didžiai tautai. Nenoriu politizuoti savo blogo, todėl į mano eiles žiūrėkite ne kaip į adekvatų to laikmečio politinės situacijos vertinimą, bet kaip į nuostabius meno kūrinius.

“Tėviškės varpai gaudžia gaudžiai”

O Tėviške, na kur gi tu eini,

Beržynais ir karine pramone graži.

Tu juk suskilsi ir nugrimsi praeity

Atskils pabaltijis ir kas iš tavęs liks?

Ne revoliucija, tiesiog maištu čia kvepia!

Tuos sąjudiečius reikia kišti po velėna!

Tėvyne, aš tavim didžiuojuos,

Aš noriu ir toliau vadintis sąjungiečiu.

“Saulės atokaita urale”

Urale, koks esi gražus!

Skiri tu Aziją štai nuo Europos

Tu nuveji štai mūsų negandas, vargus,

Ir vėją pražūtingą vakariečių.

O Lietuva, tu juk tik sąjungos dalis

Neverta tau ginklu prieš tėvą stoti!

Tu pasiduok ramiai, ir mums taip gera bus,

Save vadinti sąjungiečiais.

J.Jonka 1989-1991m. Iš ciklo ”Ciklas apie Tave,Tėvyne”

Vytautas Petkevičius: “Kaip ir daugėlis to meto jaunų žmonių, tėvelis buvo revulcionierius”

Kategorija:
Kūryba