“Socializmo varpai. Kam jie gaudžia? Nepriklausomybe,kur tu mus vedi?” Tai antrasis J.Jonkos eilėraščių rinkinys, išleistas 1995 metais. Eilėraščiai rašyti 1992-1994 metais, kaip tik tuomet, kai Lietuvai labiausiai reikėjo inteligentų, tokių kaip J.Jonka kultūrinės paramos. Autorius išreiškia savo natūralų požiūrį į Lietuvoje, po nepriklausomybės atgavimo vykstančius kultūrinius,politinius bei socialinius pokyčius.
Sociologas, poetas, publicistas tvirta ranka skelia antausį Europos Sąjungos, bei NATO pakalikams, sugebėdamas išjudinti tautą rašo to meto suvaržytam ir purvinų politikų nešvarių idėjų prifarširuotam žmogui.

“Knyga tarsi gaivaus vėjo gūsis į eilinio Lietuvos darbo žmogaus politinę virtuvę”
Puošdamas kalbą rusišku akcentu teigė prezidentas Algirdas Brazauskas.

“Jonas Jonka – bočius, didvyris, bebaimis kovotojas su vakarų drakonais”
Slaviškais keiksmažodžiais papildydamas teiginį sako Vytautas Petkevičius.

“J.Jonka kreipdamasis į liaudį tęsia mano sąžiningo senelio pradėtą veiklą “
Tuomet sakė dabartinis Vilniaus socialdemokratų lyderis.

“Puiku. Drąsu. Išmintinga”

Trumpai ir aiškiai it žirnius į užterštą tautos veidą išbėrė artimas Kosto Kubilinsko giminaitis.

Knygoje į primerktas Lietuvos labui dirbančio žmogaus akis akivaizdžiai ir drąsiai sąkoma visa tiesa.

“Atsimerk, tautieti mano,
Pažiūrėk kur mus ji veda!
Nepriklausomybė mūsų
Štai kas mus iš kelio gena”
(13ame knygos puslapyje į žmogų kreipiasi J.Jonka eilėraščiu “Kultūra. Prieš 5 metus ir dabar”)

Kūrinyje pašiepiamas storas, nutukęs, darbo žmogaus prakaitu mintantis kapitalistas.
“Storas valdininkas valgo,
Ka mes, žmonės, sau sukūrėm
Darbu juodu mūsų minta,
Ir jau Opelį vairuoja”
(17p. Poema “Valdininkas su Opel Ascona į liaudį važiuoja”)

Ant autoriaus liežuvio pakliūva įvairaus plauko bei rango bevardžiai (Poniai Istorijai keliolika metų tik dailių blakstienų mirktelėjimas, jai tikriausiai būtų visai neįdomios įamžintos pasišiukšlinusias personos. Ir dar. Jono Jonkos pigramos – literatūra, ne žurnalistika.) politikai persivertėliai, globalistai, įvairiausių turtų dalybų, suprantama, pasipildant kišenes, dalyviai. Trumpai sakant, dideli ponai, avantiūristai. Ko tik žmogučiai nepadaro dėl savęs:

“Keičia ponas jau tautybę,
Žmoną, partiją ir lytį, –
Pasiryžęs kojas plauti.
Svarbu Lietuvą valdytų.”
(58p. Eilėraštis “Ponas apsišaukėlis keičia tikėjimą”)

Knyga, nebuvo itin populiari tarp užterštapročių vergvaldžių kapitalistų, bet paprasto, darbo žmogaus knygynėlyje sau vietą atranda dar ir dabar.

Kategorija:
Kūryba