Dingo kartą uošvenė. Visur ieškojo, niekur nerado. Ir tarp girnapusių žiūrėjo, ir laikrodžio ciferblate bandė atrasti, bet niekur,nors tu ką, nei už lovos, nei spintoj, nei skalbinių pintinėj.

Po keturių dienu žiūri žentas – kažkas spąsteliuose pelių istrigęs.

O TEN UOŠVENĖ. SŪRĮ IŠ ŽENTELIO VOGĖ!..

Suprato žentas kad uošvenė nebegyva. Nupirko karstelį ir palaidojo gražiai.

Čia priėjo Kinziulis ir tare: “nu nachui”

Kategorija:
Anekdotai