Susitikimas su neliečiamųjų šūdrų kastos atstovu.
Vakar (ketvirtadienį) eidamas nuo bankomato nebe pirmą kartą sutikau tokį keistą šūdiną krišnaistą išgamą, kuris religiškai spamina Laisvės alėjoje. Dialogas skambėjo maždaug taip:
Šūdra: Sveikas, kaip laikaisi?
Jonka: Laba diena, ačiū, neblogai.
Š: Kuo tu vardu?
J: Jonas
Š: Sveikas, Jonai, mes niekada nebuvome susitikę?
J: Buvome, nepamenat manęs?
Š: A, jo, jo… Prieš pusantro mėnesio?
J: Ne, rugsėjį. Buvau su draugu (prisimenu, kaip su grupioku pasakojome jam apie tai, kokie mes rimti gėjai, ir kaip neketiname pereiti nuo munizmo į krišnaizmą)
Š: A, jo… jo… Atsimenu, tai va tau knyga (ištraukia kokių 500 puslapių knygą kietu, spalvotu viršeliu ir duoda man. Aš nepasididžiavęs deduosi ją į tašę) ir smilkalai (smilkalus taipogi priglaudžiu pas save) ir kalendoriukas.
J: Ačiū, man jau laikas eiti, aš labai skubu.
Š: Palauk, Jonui, va čia aš ką tik grįžau iš Indijos, ten toks kaifas, kad neįsivaizduoji, dabar esu atitrukęs nuo viso pasaulio. Ten toks kaifas, neįsivaizduoji.
J: Aišku, malonu.
Š: Jonai, va čia dabar mūsų vienuolynas sunkioje situacijoje, gal gali paaukoti šiek tiek pinigėlių?
J: (nežinau kodėl, bet išsitraukiu piniginę, ir duodu 2 metalinius pinigus) Prašau:
Š: (nenorėdamas priimti aukos) Mažai, Jonai, mažai. Supranti, čia per mažai.
J: Kad daugiau neturiu, aš studentas, iš kur pas mane didesni pinigai?
Š: Mačiau pas tave piniginėj 50lt yra, tai tu man duok, aš tau gražos duosiu.
J: Neduosiu, nebuvo pas mane tiek pinigu. Iš kur pas mane 50 litų?
Š: Tai žiūrėk, Jonai (paimdamas metalinę monetą) tu man grąžink tą knygą, kur daviau, aš tau duosiu kitą, čia vadovybės įsakymas, tiem kurie mažai aukoja duot kitokią knygutę.
J: (“susimitėlinęs ištraukiu iš “kašilioko” storą, gražią knyga ir duodu jam atgal, jis savo ruoštu man paduoda kokiu 30puslapių, poros centų vertės knygiūkštę “Jogos džiaugsmas” ir duoda ją man) Ačiū. (Pradedu garsiai juoktis) Viso gero. (Nueinu)
Va tau ir geraširdžiai sektantai, duodi mažai – gauni šūdiną knygą. Smilkalus išmečiau į šiūkšledėžę, nes kol sėdėjau mikroautobuse nuo jų kvapo pradėjo skaudėti galvą ir man, ir Justui, o knygą atidaviau “načnyko” pardavėjai, bepirkdamas rūkalus. Toji buvo visai patenkinta mano dovana, ir prižadėjo knygą palikti naktinei pamanai. Laimingai atidavęs 2litus grįžau namo.
UAB “Baznycia” turetu i tai sureaguoti ir pasiust juodaskverniu klieriku grupe, kad konkurentus sudubasintu :D
O tau reikėjo jam kilogramą dešros už knygą pasiūlyt. Jis kaip vegetaras tikrai būtų labai apsidžiaugęs. Žiū, dar ir indiškų keiksmažodžių išgirdęs būtum :)
UAB “Bažnyčia” – Skolu išieškojimas
ale jie sukdciai eina sikt… :) Jie pakirto psichologija… pirma priduoda, po to traukia litus ;)
o kas butu jei Jonka butu sakes: “Nedosiu!”.. ka kilniuju tikslu dangaus atsiverimo dievo taikos baznycios vietininkas zemeje butu dares? :) kiba smurtautu? :D
duotu i snukį jaučiu. ką jis daugiau darytu, juk toks vadovybės nurodymas
[...] vėl sutikau šūdinai debilų šūdrą sektantą. Pameni, tą patį kur knygučių davė. Ėjau iš savosios laiptinės pas Vikutę, kuri pasibalnojus savo sugyventinio Opel Astra 96’ [...]