Šiandien vėl sutikau šūdinai debilų šūdrą sektantą. Pameni, tą patį kur knygučių davė.  Ėjau iš savosios laiptinės pas Vikutę, kuri pasibalnojus savo sugyventinio Opel Astra 96’ metų modelio laukė manęs kieme ir pravėręs laukujas duris išvydau jį. Jis buvo kaip visada susipisęs nuo religinio fanatizmo nešinas gera stirta gražių ir ne tokių gražių knygų. Dialogas:

-Šūdra: O, sveikas
-Jonka: Labas, ką tu čia veiki?
-Š: Ai va knygas platinu.
-J: Eik iš čia.
Ties šiuo mano teiginiu mūsų dialogas užsibaigė. Šūdruolis kaip katinas pro kaimo trobos duris įbėgo vidun. Nesivijau, nuėjau savo keliu. Tada paskambinau mamai ir pasakiau, kad neįsileistu to, kuris skambins į duris, tačiau manoji gimdyvė tiksliai taip ir padarė dar prieš mano skambutį. Dar pridėjo, kad buvo atėjęs kažkoks plikai skustas debilas su knygų stirta, ir iškart suprato, kad ten išgama sektantas bandė įkišti savo nieko vertą hare-krišną literatūrą ir išreikalauti vieną kitą litą savo religiniai bendruomenei.

Kategorija:
Šūdų gidas