Įrašas: LRT_2009_03_13_Kaip_Žmonės_Gyvena(Part_1).wav

Benas Rupeika, klampodamas po žemaitišką molį, tarytum gandras, aukštai keldamas kelius, vaikštinėja po kaimą ir ieško prie ko prisipisti. Kelią pastoją vietinis vyras, vedinas dviratį, ant kurio kairiosios rankenos užkabintas juodas, nepermatomas, medžiaginis kapšelis. Laida įgauna pagreitį ir Benas Rupeika, molinais batais pradeda kalbinti vyrą.

BENAS RUPEIKA: Sveikas gyvas, žmogau!
VIETINIS KAIMO VYRAS: A kuor čia būsi gyvs, kai tuokes kainas.
BENAS RUPEIKA: Ką pirkote, ponuli?
VIETINIS KAIMO VYRAS: A kuo čia pirksi kai tuokes kainas.
BENAS RUPEIKA: Tikrai, kuo čia pirksi, kai tuokes kainas.

Žurnalistas pasuka laidą nauju, dar nematytu, ir greičiausiai dar geresniu rakursu, pradėdamas mėgdžioti kalbinamąjį apsimyžėlį su dviračiu.

VIETINIS KAIMO VYRAS: Kuo čia pirksi ,kai tuokia kaina?
BENAS RUPEIKA: Klausei jau. Niek nenupirksi.
VIETINIS KAIMO VYRAS: Nenupirksi.
BENAS RUPEIKA: A tai iš kur dviratį trauki?
VIETINIS KAIMO VYRAS: A tai kad iš magozynos.
BENAS RUPEIKA: A tai ką nusipirkai?
VIETINIS KAIMO VYRAS: A tai degtinėlas.
BENAS RUPEIKA: A tai jau gersi!
VIETINIS KAIMO VYRAS: A tai aš kaimietis, man pridera gertc.
BENAS RUPEIKA: Prider. A su kuo gersi?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Degtinėlą gersiu.
BENAS RUPEIKA: Vienas gersi?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Vienas.
BENAS RUPEIKA: A tai gal ir mielą svetelį – žurnalistą užvaišinsi?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Neužvaišinsiu.

Benas įsiunta. Meta šalin prastai parodijuojamą akcentą. Iki čiurnų susmigęs į šlapią žemaitijos molį kalbina pašnekovą toliau:

BENAS RUPEIKA: Ar turi žmoną?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Turiejau.
BENAS RUPEIKA: A tai kur dabar?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Numirė…
BENAS RUPEIKA: A tai nuo ko numirė?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Nežinau.
BENAS RUPEIKA: Ar duodavai žmonai į kuprą?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Duodav.
BENAS RUPEIKA: Tai gal dėl to ir numirė?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Tai turbūt dėl to.
BENAS RUPEIKA: Ar mylėjai žmoną?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Nemylėjau.
BENAS RUPEIKA: O vaikų turėjai?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Neturiej.
BENAS RUPEIKA: O tai kur vaikai?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Londuone.
BENAS RUPEIKA: Ką ten darot?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Nu, dukra kūrva pas albana dirb.
BENAS RUPEIKA: O sūnus?
VIETINIS KAIMO VYRAS: O sūnus nežinau, gal statybuosna. Irgi pas albaną būktais.
BENAS RUPEIKA:  Ar atsiunčia pinigų vaikai?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Neatsiunč.
BENAS RUPEIKA: Tai kaip išgyvenat?
VIETINIS KAIMO VYRAS: A tai va, pensijėla, a tai va degtinėla. Dar vuogdams prisidur.
BENAS RUPEIKA: A iš ko vagiat?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Iš kaimynų.
BENAS RUPEIKA: A nepasikviesi trobon?
VIETINIS KAIMO VYRAS: Einam.

Tęsinys antroje dalyje. Benas sako, kad jau greit.

Kategorija:
Benas Rupeika