Didingojo gyvenimo epizodas trumpai.
Jonas Jonka – žmogus lengvai prieinamas naujovėms, tokioms kaip internetas, ar religija. Vakar kaip tik ieškojau informacijos apie Išganytoją ir radau labai labai įdomiu video-paveiksliukų krikščionių-katalikų puslapyje, kurių, kaip supratau, internete apstu. Aplink paveiksliukus buvo prirašyta angliškai, tai aš Jums, mielieji portalo jonka.lt skaitytojai išversiu, ir pateiksiu nesufalsifikuotą, autentišką medžiagą lietuvių kalba.
Aukščiausiasis visada nemėgo juodaodžių. Šiame video mes matome, kaip jis ragina “porch monkey” nušokti nuo uolos. Juodaodis nemato kitos išeities ir traukiasi nuo ilgų Ganytojo rankų. “Nušokti pačiam yra geriau, negu būti nustumtam”, garsiai bušmėnų kalba svarsto juodasis vyrukas. Kuo viskas baigėsi – neaišku. Matyt neužteko filmavimo juostelės visam įvykiui užfiksuoti. O kaip manote Jūs? Vyrai susitaikė ir išėjo gerti vyno, ar toliau pykosi tol, kol žūtbūtinėje vyrų dvikovoje liko tik vienas gyvasis?

“Taikos princas- gamtos žmogus”, rašoma mano minėtame puslapyje. Šiame video mes matome, kaip jis, nugalėjęs juodaodį vyrą (ir net nesusipurvinęs), jėga atima jo turėtas avis ir veda jas per Sinajaus dykumą, mat ieško savo mažosioms, klišakojėms globotinėms skanesnio žolės rūpšnelio. Gerasis piemuo – rūpestingas.

Po to, kai jo pūkuotosios augintinės kaip reikiant prisivalgo šviežios, pavasarinės žolės, Karalių karalius užlipa ant debesies ir rodosi visu gražumu. “Come on, bitches”, rėkia jis. Jis jau seniai buvo toks savimi patenkintas. Nugalėtas juodasis šėtonas ir nebealkanos avys. “Produktyvi diena”, garsiai mąstė jis. Aukščiausiojo sūnus – didingas.

Sakoma, kad mėgstamiausi Išpirkėjo ginklai kovoje buvo:
Lazerio spindulys,

Teleportacija (šį ginklą ypač mėgdavo naudoti, kovodamas su juodaodžiais)

Ir susisprogdinimas.

Po susisprogdinimo Jis aišku prisikeldavo, o priešininkas, kaip žinia, ne.
Mylėkime Jo didybę ir šlovinkime mūsų Demonų Išvanotoją. (Tarpais nepamiršdami pažeminti savęs)
Jonai Jonka, neplanuojate biblijos trecio tomo parasyti?
Turėjau galvoj, bet atidėjau brandai. Po brandos – būtinai.
nuostabu
lieku jusu gerbejas