Ką skaito socializmo guru Jonas Jonka? Internetinis išgamynas. (II dalis)
Tęsiu vakar pradėtą dviejų straipsnių ciklą apie skaitomiausius mano informacinius portalus.
“Komunistų forumas” (http://www.komunizmas.org)
Šauniausias lietuviškas forumas. Jame aptariamos Lietuvos aktualijos, “Komunizme” galėsite rasti bendraminčių pagalbos įvairiausiais Jums rūpimais klausimais, susipažinti su panašiai kaip Jūs mąstančiais žmonėmis. Gal net susirasti žmoną ar vyrą (kiekvienam pagal galimybę, iš kiekvieno pagal poreikį).
Apie save raštingieji narsieji komunistėliai peza:
“Šis forumas skirtas visiems Lietuvos gyventojams, tiek norintiems išreikšti savo politines pažiūras, tiek norintiems daugiau sužinoti apie Komunizmo, bei Socializmo ideologijas, vyravųsi gyvenimą Tarybų sajungoje teisingąja prasme. Dažnai Tarybų sajunga ir komunizmas dabar yra atspindima kaip kažkas purvino, kaip opresijų ir visų Lietuvos bėdų šaltinis. Tokią nuomonę lietuvai įgrūdo šiltuose postuose įsitaisę kapitalistai, kurie ir baiginėja pribaigti Lietuvą siekdami sau daugiau pelno ir as asmeninės naudos.”
Smarkiai rekomenduojamas visiems, nekenčiantiems dabartinio, laukinio kapitalizmo ir taisyklingos lietuvių kalbos.
Pokaris info (http://www.pokaris.info)
Rekomenduojamas visiems, kuriems rūpi tikra, nepagražinta ir nenulaižyta tiesa apie tuos, vadinamuosius partizanus. Žmonės, nors ir labai jauni, žino daugybę tikrų istorijų apie tai, kad tie miškiniai banditai nebuvo tokie geri, kaip piešiami Lietuvos istorijos vadovėliuose.
„Pokarį“ rekomenduoju nuogos tiesos mėgėjams. Raudonosios padugnės pasakoja tik tai, dėl ko yra tikri.
PORTALO MANIFESTAS:
Nepaisant to, kad jau 17 metų mums plauna smegenis apie pokario „didvyrius“, žmonių atmintyje neišnyksta tikrasis jų vardas – banditai. Ne tik neišnyksta, bet ir persiduoda iš kartos į kartą. Deja, šios nuotaikos yra daugiau stichinės, kadangi jaunimas neturi kur pasisemti neatfiltruotos informacijos. Mūsų misija – suteikti šią informaciją. Pokarį išgyvenę žmonės kalba, kad senoji karta palaipsniui išeina į nebūtį ir dabar svarbiausia yra neleisti įsiviešpatauti istorijos klastojimams, neleisti galvažudžiams vadintis nacionaliniais didvyriais. Todėl mes ketiname suteikti balsą tildomiems ir leisti išsisakyti nukentėjusiems. Ateinanti karta turi žinoti tiesą. Turėdami pilną informaciją, skaitytojai patys galės spręsti, kas tada Lietuvoje vyko. Šiame portale jūs galėsite tiesiogiai susipažinti su įvairia archyvine medžiaga, kurios taip nenorėtų matyti šiandieniniai ideologai. Prie „sausos“ medžiagos jūs rasite ir gyvus žmonių prisiminimus, išgyvenimus ir apmąstymus. Be to, mes neketiname apsiriboti vien moraliniu aspektu. Kad būtų suprasti kruvini pokario įvykiai, būtina įžvelgti klasines jų ištakas. Kas ir už ką iš tikrųjų kovojo? Kas ir ko norėjo? Šiam aspektui mes ketiname skirti ypatingą dėmesį. Šiame projekte gali dalyvauti kiekvienas. Siųskite mums savo apmąstymus, prisiminimus, turimus duomenis (iš senų laikų užsilikę dokumentų rinkiniai, kieno nors prisiminimai ir t.t.), vaizdo medžiagą ir visą kitą, kas susiję su pokariu. Mūsų tikslas – sukaupti kuo didesnį, kiekvienam prieinamą žinių fondą, kuris atspindėtų tikrąsias to laiko realijas. O tiems, kas apie tai nenutuokia nieko, pasakysime: skaitykite ir žinosite kaip tai buvo.
“Leftas.ru – Marksistinis portalas” (http://lithuania.left.ru/)
Turbūt vienintelis Lietuvos naujienų portalas, savo naujienas „traukiantis“ iš kitų naujienų portalų komentarų skilties. Naujas požiūris į žurnalistiką, marksistinis laisvės vėjas ir rusiška domeno galūne. Ko gi mums daugiau reikia?
Apie save marksistai rašo :
„Leftas“, tai nepriklausomas marksistinis portalas, nušviečiantis įvairius politinius-ekonominius, istorinius ir filosofinius aspektus. Mūsų tikslas – per marksistinę prizmę parodyti tikrąją pasaulio realybę, kuri kur kas siaubingesnė nei rodo mūsų žiniasklaida; parodyti tikrąją istoriją, kuri dabar iškraipyta iki diametraliai priešingos; paneigti dabartinę buržuazinę ideologiją, kurios pagrindą sudaro vadinamoji „demokratija“, dabartinėse sąlygose esanti dogmatišku ir demagogišku mitu; parodyti marksizmo gyvybingumą mūsų laikais, nors ir bando tos pačios politinės prostitutės, kurios tarybiniais laikais pasakojo apie tiesų kelią į komunizmą, mums įteigti, kad marksizmas „atgyvenęs“. Kartu mūsų tikslas yra supažindinti Lietuvos publiką su progresyviais Vakarų, ir ne tik, publicistais, parodyti, kad Vakaruose taip pat yra žmonių, kurie ne ką blogiau supranta, kokioje padėtyje atsidūrė žmonija, kai kapitalizmas tartum vėžys išsikerojo po Žemę.
“Laisvasis laikraštis” (http://www.laisvaslaikrastis.lt/) ir “Fronto naujienų portalas” (http://www.fronte.lt/)
Žmogus-Šarikovas, kyšio ėmimu garsus Audrius Butkevičius, jaunasis Jono anūkas, Justo sūnus , Algirdas Paleckis, Boba-atvėpęs apatinis žandikaulis, neteisingai nuteisto nekalto bachūro žmona Giedrė Gorienė. Visa marginalų svajonių komanda savo mintis retransliuoja į internetą. Tai daro taip meistriškai, kad melo ir šmeižto atsijoti nuo tiesos – beveik neįmanoma.
Girdėti gandai, kad į laisvą laikraštį kartais parašo ir pats neteisėtai nušalintasis, žmonių teisėtai išrinktas prezidentas, narkotinių klajonių po mišką mėgėjas, Rolandas Paksas.
Anarchija.lt (http://www.anarchija.lt)
Apie juos jau pasakojau. Paskaitykite
Kas dėl partizanų, nors čia gal ir ne vieta tokiam komentarui, tai iš tikro apie juos negalima kalbėti vien tik gerai ar blogai. Kiek teko bendraut su senyvo amžiaus žmonėm, tai Dzūkijoje, Suvalkijoje, Žemaitijoje apie partizanus atsiliepiama itin gerai ir pagarbiai, tačiau Šiaurės Lietuvoje aukštaitiškuose Panevėžio, Pasvalio, Ignalinos regionuose žodis “partizanai” yra pavirtęs keiksmažodžiu. Tiesiog pačių kovotojų dėl laisvos Lietuvos būta įvairių. Nemažai jų buvo idealistai, pasitraukę į rezistenciją dėl kilnių įsitikinimų, buvo ir tokių, kurie pasitraukė iš baimės, kad bus ištremti, o buvo ir tokių, kuriems partizaninė veikla buvo plėšimų ir žudymo priedanga. bet čia jau atskira ir labai rimta tema…
Tiesos yra, mano draugo senelis pasakojo kaip partizanai įsiveržė į namus ir įmetė granatą. Taikių gyventojų žinoma. O tai buvo Aukštaitijoje.
Visur pasitaiko išgamų, ypač pasitaiko tokių, kurie, būdami lojalūs savo valdžiai apsimeta priešininkų stovyklos atstovais ir eina daryti aibių.
Tema sunki, bet tame puslapyje viskas nušviesta iš raudonosios varpinės.
Pasiskaičiau truputį. ;) Nepasakyčiau, kad “iš raudonosios varpinės”. Tiesiog ten surašyta kitokią žmonių patirtis. Kiek esu domėjęsis tuo laikmečiu, tai galima išskirti šias kategorijas:
a) Partizanai – idėjiniai kovotojai už laisvą Lietuvą. Dauguma jų turėjo aukštąjį išsilavinimą. Kai kurie buvo profesionalūs kariai. Partizaninės kovos techniką įsivaizdavo kaip netikėtus priešų antpuolius ir kuriamos infrastruktūros sabotavimą. Žmonės juos palaikė, patys slėpė, maitino, nes jie žinojo ką ir kaip darė.
b) Prisiplakėliai – buožės, kurie bijodami tremties pasitraukė į mišką. Neturėdami karinio supratimo jie buvo priklausomi nuo pirmos grupės. Praktiškai juos galima vertinti kaip patrankų mėsą, nes dažniausiai žūdavo pirmieji.
c) Banditai – į mišką pasitraukę degenaratai, t.y., kaliniai (nesvarbu, kokia būtų santvarka). Tai jiems buvo puiki proga pagyventi. Jie plėšė, žudė, prievartavo.
d) Provokatoriai – tai spec. suformuoti daliniai, kurie plėšė, žudė ir prievartavo, bet, skirtingai nuo banditų, tai buvo tuometinės valdžios iniciatyva.
e)Išdavikai – tai tie žmonės, kurie “parsiduodavo už duonos kasnį’ tuometinei valdžiai.
f) Stribai (idėjiniai) – visais laikais būdavo tokių, kurie plaukdavo prieš srovę ar pasroviui dėl savo įsitikinimų. Šitie nėra išimtis. Tai nebūtinai blogi žmonės, kaip juos mėginama “nuspalvinti” istoriniame kontekste. Tai tiesiog tie žmonės, kurie tikėjo kita ideologija.
g) Stribai (prisiplakėliai) – tai bailiai. Jie visada bus toje pusėje, kuri yra stipresnė. Jų tikslas – prisitaikyti. Tai Darvino evoliucijos teorijos pasekėjai, tikintys, kad geriausias būdas išlikti – tai prisitaikyti. Norėdami įtikti savo naujai valdžiai elgėsi žiauriai – žudė, plėšė, degino.
Taigi, ne viskas yra baltą ir juodą, kaip rašoma istorijos vadovėliuose. Bet kurį įvykį nagrinėjant, visada reikia stengtis pamatyti kiek įmanoma daugiau rakursų.
Ačiū Dievui, kad yra tokių portalų kaip pokaris ir leftas.ru, kurie visus tuos rakursus mums ir parodo!
Stribai (idėjiniai) – visais laikais būdavo tokių, kurie plaukdavo prieš srovę ar pasroviui dėl savo įsitikinimų. Šitie nėra išimtis. Tai nebūtinai blogi žmonės, kaip juos mėginama “nuspalvinti” istoriniame kontekste.
Nebuvo blogi žmonės, bet padėjo rusams brutalia jėga, žudymais ir prievartavimais sunaikinti tūkstančių gabių ir protingų žmonių gyvenimus ir suverenios šalies valstybingumą. Man atrodo, kad traukiant į dienos šviesą panašias racionalizacijas, tada galima pateisinti kone kiekvieno niekšo poelgius.
?-tukai, esi teisus. Jie padėjo rusams. Tačiau nevisai sutinku su “brutualios jėgos, žudymo ir prievartavimo” veiksmų priskyrimu. Bent jau ne absoliučiai kiekvienam.
Reali istorija. Buvo du broliai nepriklausomoj Lietuvoj. Vienas buvo kariškis, kitas įstojo į socialistų partiją. Atėjus rusams, vienas pasitraukė į mišką, o kitas su gėlėmis pasitiko raudonarmiečius ir vėliau “įstojo” į stribus. Vienas vadovavo partizanams, kitas mėgino palaikyti tvarką. Suktas klausimas: kurio vadovaujamas būrys daugiau nužudė, apiplėšė, sumušė, išprievartavo nekaltų žmonių? Netikėtas atsakymas: nei vienas. Tiesiog vienas važinėjo po kaimus agituodamas už sovietinę santvarką. Rūpinosi, kad banditai neplėštų žmonių. Kitas, savo ruožtu, puldinėjo tuometinės valdžios sandėlius, “karpė” telegrafo linijas ir pan. Abu po šiai dienai gyvi. Vienas balsuoja už koncervus, kitas už socdemus. tačiau puikiai sutaria, nepaisant idėjinių skirtumų.