Susipažinkime su B diviziono turnyrine lentele:

“Jono Jonkos” vardo politinių padugnių (marginalų) kovos menų turnyro B diviziono dalyvių aprašymas:

Mindaugas Giarvaldas: Lietuviškasis Adolfas Hitleris. Žmogus-balandžio veidas-balandžio protas. “Fašistinių marginalų” komandos vadovas iki gyvos galvos. Viršila – stiprus fiziškai , tačiau silpniausias protu kovos menų turnyro dalyvis. „Kam man tas protas, kai aš turiu stilizuotą svastiką ant kupros ir nestilizuotą svastiką pas save kambaryje, virš žaislų lentynos?“ savo padrikas mintis retoriškai bandė reikšti vis dar su mama gyvenantis Mindaugas, buvęs Murziux, dabar jau Giarvaldas, prieš turnyrą vykusioje spaudos konferencijoje. Fašistinės masturbacijos nualintas Giarvaldas (Ex. Mindaugas Murziux) pastebimai plinka. Greičiausiai, dėl to nenumalšinamo rūpesčio dėl švarios, vienatautės ir vienarasės Lietuvos likimo. Mindaugo komandoje – daugybę skystapročių, savo veiksmų savarankiškai nekoordinuojančių, piktų ir agresyvių skustagalvių.

Petras Gražuolis: Petras gimė 15 vaikų šeimoje, todėl suprantama – vyras labai smarkiai užgrūdintas praeities kovų su broliais ir seserimis. Kartais dėl gardesnio ir kaloringesnio maisto kąsnelio, kartais dėl gražesnio rūbo, o kartais ir dėl puikiai reprodukcionuojančių tėvelių dėmesio. Negailestingos vaikystės pasekmės – atsisakymas tapti vyru tarybinėje kariuomenėje (kai kurie, žymūs, Lietuvos iliustratoriai nepabūgo pasinaudoti šia teise) ir po to sekęs įkalinimas Lukiškių kalėjime, bei nepakartojamos bado akcijos prie seimo, pavadinimu “sugrįžkime vaikystėn!” Kadaise buvęs svarbiu krikščionimi demokratu, dabar priklauso paksininkų šutvei. Pavojingas kovotojas, nes turi begalinę ištvermę ir nepakartojamą badavimo troškimą. Vis gi abejojama pacifistinio Petro sėkme – ekspertų sakoma, kad jaunuolis „per skystas“, juoba, kad jo pirmasis jo varžovas – Adolfo Hitlerio pasėkėjęs, brutalia jėga pasižymintis Mindaugas Gervinas.

Visvaldas Mažuonas: Taip pat “Fašistinių marginalų” komandos narys. Vadovaujančių pareigų flange negavo, nes nėra pakankamai gudrus net tam. Pagrindinis nusenusio „pederastos su jūreivio kepure“(©Algis Ramanauskas) ginklas – nepilnamečių pilietiškų žmonių tampymas už nosies, o po to tąsymaisis teismuose ir vieši atsiprašinėjimai. Griežtasis konditeris (tokia Visvaldo specialybė), girdėti gandai, priešininkui į akis, paskutinėmis kovos minutėmis, kai jau jaučiama fašistinio jūreivio egzistencijos pabaiga, nesibodi priešininkui į akis paberti cukraus pudros arba batono trupinių, nugvelbtų iš darbo, „Gudobelės“ kepykloje. Dėl šio veiksmo – visuose kovos menų turnyruose itin vengiamas. Visuose, tik ne „Jono Jonkos“ vardo!

Algirdas Padleckis: Raudonas kaip kraujas, stiprus kaip kūjis ir suktas kaip pjautuvas, kuris su tuo kūju kryžiuojasi.(©Guy Richie) „Raudonųjų komunistinių marginalų“ flango „Gatvės šunų“ kuopos vadeiva. Medžiotojo Algirdo vardo garbei pakrikštytas Algirdas Padleckis – būdamas mažas, žaidė su tėvelio ir senelio iš Maskvos parvežta Stalino saule, todėl žino, kas yra karštis, įtampa ir žiaurumas. Pasak gandų, jaunystėje kartu su savo neoficialiu krikštatėviu Medžiotoju Algirdu, raudonuoju tėveliu ir dar raudonesniu seneliu, savaitėmis, naudodamiesi žemomis naftos kainomis, sandeliuose, kluonuose ir aruoduose, iki regos netekimo, gerdavo benziną, užgerdami jį „Žigulinu“ alumi. Todėl dabar Algirdukas – graudžiai piktas, agresyvus ir aiškiai žinantis savo tikslą. Kovos klubo kuluaruose kalbama, kad Ančiuko Donaldo veidu pasižymintis marginalas – griežtai nusiteikęs laimėti B divizioną

Vytautas Šustrauskas: Šūdų diedukas. „Kai seime sukalens Kalašnikovai – tada bus tvarka!“ – kažkada sakė įtūžęs ubagų karalius. Vytautas – gyvenimo vėtytas ir mėtytas žmogus. Darbovietes, gyvenamąsias vietas ir žmonas herojus keitė ne vieną ir ne du kartus. „Iš kiekvieno darbo ėmiau tik tai, kas svarbiausia, pavyzdžiui, būdamas jūreiviu, ilgais plaukiojimo tik tarp vyrų mėnesiais aš išmokau įsigilinti į save, į savo pasąmonę, suprasti kas man patinka, kur man patinka ir kaip man patinka. Dirbdamas taksistu išmokau sąvadauti, o tai – irgi labai svarbu šiuolaikiniam kovotojui“ – iš žirnius į sieną beldę kažkada elgetų karaliumi tituluotas, žmonų su pasigardžiavimu boksuoti nevengiantis marginalas. Pasak patikimų šaltinių, padugnės tikroji pavardė – Shustovksyj Vytoft. Po viešo milžiniško jaučio kepimo Kauno rotušės aikštėje ir žygių autostrada Klaipėda – Vilnius, kovos menų turnyro metu, Vytautui Šustrauskui rankšluosčius padavinės keli šimtai tūkstančių Lietuvos asocialų. Kalbama, kad ištįsi mikroautobusų ešalonai jau juda iš Ruklos, turnyro vietos link.

Audrius Butkiavičius: Didus provokotorius, riaušių kurstytojas. Parasčiau – lietuviškasis Šarikovas. Nušiurelis, kažkada krašto apsaugos ministras, dabar – „Raudonųjų komunistinių marginalų“ flango „Gatvės šunų“ propagandos ir smogikų būrio vadovas. Kai prasižioja, tai kalba apie smurtą ar meluoja. Kalba su tokiu vidiniu pykčiu, ir tai daro taip rimtai, jog atrodo tuoj sprogs. Tupėjęs belangėje už kyšio paėmimą (15 000$), todėl, manoma, žino daugybę nešvarių būdų kaip sužaloti, bent trumpam akylumą užmiršusį priešininką. Vienintelis „Jono Jonkos“ vardo kovos menų turnyro dalyvis, piktesnis už pačia Aušrinį Mariją Pavilionienį. Linksmasis separatistas mėgsta sprogdinti tiltus, o po to dėl to melagingai apkaltinti ką nors kitą. Afganistane, Čečėnijoje, Lukiškėse ir Praveniškėse stažavęsis, prieš kameras kalbėdamas vos besitvardantis hyperagresyvusis diversijų specialistas partijas keičia kaip kojines, todėl yra super pavojingas varžovas, neleisiantis savo priešininkams nei sekundei prarasti budrumo. Pagrindiniai Šarikovo ginklai – nugaląsti dantų šepetėliai, parakanai (metaliniai strypai, ištraukti iš kalinių lovų), nuzulintos, iš gultų ištrauktos spyruoklės, taip pat sriubiniai šaukštai, nusmailintais galais. Partizaninei kovai ringe pasiruošęs menkysta užnugaryje turi didelę bukapročių šutvę, tarp kurių yra ir aktorių ir muzikantų.

Julius Vėsialka: Taikus ūkininkas. Potencialus Beno Rupeikos kalbinamas personažas. „Prie ruso buvo geriau“ – paklaustas apie artėjančią kovą sakė linksmasis, amžinai valdžia nepatenkintas, nuolatinis seimo narys. Ko gero labiausiai Rusiją mylintis marginalas. Paklaustas, ar pastarasis nebuvo vienas iš keturių komunarų, Julius Vėsialka sakė: „Neprisimenu. Aš tiek sumišęs, kad nebežinau kur kas buvo ir kur kas bus. Labai myliu Rusiją. Prie ruso buvo geriau. Gal ir apelsinu nebuvo, bet už tai kaip buvo dvasinga!“. Stikliuko megėjas mėgsta vulgariai kalbėti – taip iš vėžių išmuša savo priešininką. “Anas režia tiesą akysna” sako sena atsitiktinė Ukmergės kūrva, sėdinti šalia kovotojo, preskoferencijos metu. Kautis Julius nemoka, todėl ekspertų nurašomas į pralaimėtojų gretas. “Išeis, pakalbės ką nors apie Tarybų Sąjungą ir gaus į dudą” – štai kokia kovos baigtis, spėjama, įtikinamiausia visuose didžiausiuose šalies lažybų punktuose.

VytiSS Tomkus: Žiniasklaidos magnatas, „žalgiriečių“ judėjimo vadas. Šiuolaikinių, moderniųjų marginalų autoritetas ir būrėjas. Piktų liežuvių sakoma, kad VytiSS – tarpukario Antano Smetonos patikėtinio žydų klausimais, tačiau po karo, už didelius pinigus perėjo nacių pusėn Albino reinkarnacija. Už didėlius skūros išvertimo pinigus išleido pirmąjį „Respublikos“ tiražą, kuriame parašė visą tiesą apie gėjus ir žydus. Žymiausias antisemitizmo ir ksenofobijos skleidėjas Marijos žemėje. Labai turtingas – todėl itin pavojingas. Savo pinigais papirkti bet kurį priešininką. Už savo nugaros turi nemenką „žalgiriečių“ rankšluosčių padavinėtojų, pagal jo dūdelę šokančių personažų būrį. Turi tik vieną silpnybę – fetišistinį potraukį grožio salonams (soliariumams ir plaukų stilistams)

Kategorija:
Marginalų kovos menų turnyras