Gulėjau didžiajam savo socialistinių stabų altorėly ir pirštu spragsėjau distancinio valdymo pultą – bėgiojau per lietuviškus, rusiškus ir amoraliuosius (vakarietiškus, suprask) televizijos kanalus.
„Kiek daug puikių laidų“ pagalvojo tarybinis genijus Jonas Jonka. „Yra tikrai neblogų,bet šita pati geriausia!“ – tariau apsistojęs ties LTV2 transliuojama laida, pavadinimu „Gyvenimo ratu”.

Ką aš mačiau?  Mačiau štai tokį vaizdą: Sena kaimietė, greičiausiai kūrva, starovierė, savo dievus namudiniam altorėly rusiška giesme pašlovinus, kažkur gūdžiam Žemaitijos kaime esančios tuo nugriūsiančios gryčios virtuvėj, plikomis rankomis nuo pečiaus nukelia smalkėm apsitraukusį katilą su virtomis neluptomis pernykštėmis bulvėmis ir nupila jame teliūškuojantį vandenį. Nusausintus šakniagumbius ji meta į pelėsiais ir šūdais aptrauktą, atžagaria alkoholiko kaimo meistro ranka išskaptuotą medžio kamieno dalį, ar tai kelmą. Suvertusi bulves iš kažkur senolių vertybių puoselėtoja išsitraukia šūdiną, kerpėm aptekusią šimtametę lazdą ir pradeda tas vargšes bulves iš visų jėgų traiškyti. Vėliau ima pupų įdarą permala jį murzina mėsmale, metaliniame bliūde gautą, trintų pupų masę sumaišo su pjaustytais svogūnais ir dar kažkuo bei šituo visu gėriu iš murzino dubens įdaro šūdlazde, šudkelmyje trintas bulves. Užlanksto it kokius “čeburėkus” ir meta tiesiai ant pečiaus. Taip, ant pečiaus! Ne į orkaitę pašauną, o taip, tiesiog, numeta ant įkaitusios skardos ir pabučiuok tu senai kaimo kūrvai į subinę. Čirškia, kvykia senos starovierės kepami pupomis įdaryti “bulbiašnikai”…

Blogiausiai yra ne tai, kad kažkas kepė “bulbiašnikus”. Klaikiausia tai, kad senos raganos kulinarinę valandėlę, pamėgdžiotu žemaitišku akcentu iliustravo Zita Kelmickaitė.

Iš pradžių Zita paklausė, ką staroviere veikia gyvenime, tai šimtametė atsakė, kad nuo septynių metų pas kažką tarnavo, nes turėjo piktą patėvį, todėl anei skaityt anei rašyt nemoka. “Lika tik vaikus gimdyc” sakė senoji rusožemaitiškų tradicijų puoselėtoja. “Skaudus gyvenimas” pagalvojau aš.

Laidos gale į žemaitišką triobą sugūžėjo visa plati senosios “bulbiašnikų” kepėjos šeima – kelios dukros, žentai ir dar bala žino kas. Prie stalo sedėjo ir Zita Kelmickaitė. Putliais pirštukais iš bulvių pagamintas gėrybes burnon kišosi ir rusiškas tradicijas, išlaikytas Lietuvos kaime, gyrė.

Degtinės pareikalauti nesuspėjo – operatorius išjungė kamerą.

O ko ne Benas Rupeika, moteriškam vaidmeny?

Laidos įrašas:

Kategorija:
Šūdų gidas