Šiek tiek apie autorių:
Jonas Jonka (kitaip žinomas „Socializmo Leonido Donskio“ įvardijimu) vyriškąjį savo pradą šlovino ne vieną dešimtmetį. Šlovino taip smarkiai, kad mūsų atmintyje išliko daugybė šio didaus Autoriaus iš didžiosios raidės kūrybinio proceso vaisių. Iki 1995-ųjų šia tema kūręs, nepabijokime to žodžio, genijus, paskui save nudriekė nenuginčijamai teisingos savo būties įrodymą ir išaukštinimą, poezijos knygą „Homoerotinės poezijos rinkinys“. Jūsų akims, it gurmanišką patiekalą buržujams ant gausių vaišių stalo, patiekiame vėliausią šio, nepriekaištingo visomis prasmėmis, rinkinio posmų, žodžių, raidžių ir jausmų simfoniją.

Apie eilėraštį:
“Česlovas. Amžių samplaika seimo pirmininko soste“ – tai naujausias žymiausio 20-ojo amžiaus homoerotinio poeto Jono Jonkos kūrinys, parašytas ir išleistas 1995-aisiais, almanache „Homoerotinės poezijos rinkinys“, tais pačiais metais Vilniuje. Jonas Jonka tęsdamas šlovingas svolačiaus Kosto Kubilinsko pamokančių istorijų kurpimo tradicijas, miniai į iščiustytus heteroseksualizmo persmelktus veidus spjauna dar vieną nepaneigiamo grožio, jausmo ir ilgesio kupiną poemą. Šįkart, tuometiniam seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui, kuris, kaip įtariama, buvo paskutinis, bet, džiugu, ne vienintelis aistrų objektas. Meninio proceso įkvėpimo metu (tikras tai įvykis ar išgalvotas – spręsti Jums, mieli skaitytojai) vienam iš veikėjų nutiko kai kas, ką suprasite tik perskaitę visą šedevrą iki galo.

“Česlovas. Amžių samplaika seimo pirmininko soste“ 1995m, Vilnius
Seimo pirmininko soste
Mane nuogą sutinki.
-Česlovėli, ko tu kosti?
Suglebau ano glėby.

-Senas aš ir kiek paliegęs,
Sveikata jau nebe ta.
Kibkis man į knyslę, drauge,
Tau – po manimi vieta.

-Išbučiuok mane kur juoda,
Kaip Tave kadaise mokiau!
Sublizgėjo senos akys,
Gal ne toks jis ir ligotas?

Šoko Česlovas-vijurkas
Polką, ant manęs, dažnutes.
Kad akies tik neišdurtų,
Vyro meilės it nejutęs!

Prelegentas baigė greitai,
Kiek per greitai, pasirodė
-Ar neveikia Tavo vaistai?
Snukis sunkią būklę rodė.

-Kas nutiko, mano meile?
Klausimą iškėliau uoliai.
-Vėl infarktas, paralyžius?
Gal seni sudilo guoliai?

-Kvieski greitąją, drauguži.
Suniurnėjo Česlovėlis.
O tada širdis sustojo.
Baigias šis apsakymėlis…

(“Česlovas Juršėnas, tas šelmiškai seksualius kiauliukas, buvo paskutinė mano didžioji homoseksualaus gyvenimo meilė” J.Jonka)

Kiti kultinės homoerotinės Jono Jonkos poezijos posmai.

Kategorija:
Kūryba