Netaisyklingojo apatinio žandikaulio riterės. Kas jos?

Pirmiausia tai – gerai visuomenėje žinomų moterų judėjimas. Mes matome jų veidus  savaitinių gyvenimo būdo žurnalų viršeliuose, valstybinio transliuotojo į mūsų šiltus ir jaukius namus patiekiamuose vakarinių ir dieninių naujienų reportažuose, neretas iš mūsų mato jas ir užsimerkęs – gal miegodamas, o gal duše žaisdamas su savo ranka. Tai moterys, kurios išaukština pačią moters sąvoką: veiklios, lengvai atpažįstamos gatvėje, energingos, moteriškos (su gailestingom išlygom, apvalinant iš mažesniosios į didesniąją pusę). Ar lengva būti moterimi netaisyklingu sukandimu? Kokios įtakos neteisingas žandikaulis turėjo jų karjeroms? Ką jis joms davė dvasiškai ir materialiai? Galiausiai, ar jos laimingos, turėdamos tokią Dievo dovaną, kaip sugurinta apatinioji veido pusė?

Netaisyklingo apatinio žandikaulio riterių ištakos. Išmatos? Ne, ištakos! Išskyros? Ne.

Visuomeninis judėjimas, kurį būtų galima pavadinti ir “Už turiningą gyvenimą su netaisyklingu sukandimu” prasidėjo neseniai – dvidešimtojo amžiaus antroje pusėje, kai dvi pateptosios, Kazimiera D.P. ir Giedrė G. (pavardės redakcijai žinomos) atsitiktinai susitiko slaptojoje žymių moterų odontologijos klinikoje Vilniuje, Pilaitės mikrorajone. Tuomet dar nespėjusi išgarsėti R.Smailytė pasiūlė šlykštuolėms burtis į dviejų asmenų komuną ir už šviesesnį gyvenimą kovoti dantis už dantį.

Dabar, praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų šis, iš pradžių tik moterų mintyse gyvavęs darinys, išsiplėtė į tikrai reikšmingą Lietuvoje socialinį reiškinį. “Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi” šyptelį į ūsą pašnekovės.

Kontraversiškasis judėjimas: gandai ir tikrovė

“Apie save girdėjome įvairiausių gandų” išpažintį pradeda Senesnioji. “Kadaise sklido kalbos, kad norime užvaldyti visą Rytų Europą” juokiasi vyresnėlė atvėpelė.  “Į paskalas greitai sureagavo tuometinė, stiprių asmenybių it velnias kryžiaus prisibijanti korumpuota, niekingai provakarietiška valdžia. Kazimiera viešai buvo išvadinta “Šatrijos Ragana” ir melagingai pripažinta KGB bendradarbe, o mano mylimas vyras už verslininko žmogžudystę buvo įkištas ir bandytas supūdyti kalėjime” per negražiai sukąstus dantis leisdama apipuvusių putpelės kiaušinėlių tvaiką, antrindama juoko švokštulį vos tramdo Giedrė.

Tikriausiai ne vienam teko girdėti nuomonę, kad “Netaisyklingojo žandikaulio riterių” planuose – brutalus valdžios užgrobimas. Šiuos samprotavimus iš dalies patvirtino Giedrės G. susidėjimas su politiniais šunsnukiais – Algirdu Padleckiu ir jo piktų nekilmingų gatvės šunų bryde. „Kategoriškai tai neigiu“ kriokteli Giedrė. Mes, be jokios abejonės, patikime.

Kaziemirai D.P jau teko pajusti valdžios galią, ji buvo pirmoji valstybės ministrė pirmininkė moteris, po to, vos, tik per plauką, dėl piktybinių balsų skaičiuotojų korumpuotumo, moteris netapo pirmąja Lietuvos Respublikos Prezidente. “Būta sunkių laikų. Gūdžiais devyniasdešimtaisiais teko parodyti, kad turiu kietas sėklides ir atsispirti keliolikos tikrai protingų ir išsilavinusių žmonių patarimams. Kolūkių išdraskytojui Vytautui Lansbergiui į Lietuvą pasiuntus prestižines ir pasaulyje itin aukštai vertinamas studijas Harvardo universitete pabaigusius berniukus, į juos numojau ranka, parodžiau putką, išvijau anuos iš lietuvos ir padariau taip, kaip man atrodė geriau” savimi patenkinta pasakoja prelegentė, pridėdama “produktų kainos išaugo kelis, kai kurių, svarbiausių prekių, net keliolika kartų. Bet niekada nepraradau tikėjimo savimi ir gražiausia savo kūno dalimi – žandikauliu”.

Kita šio kontraversiško judėjimo tikslo nerašyta versija – ortodontų paslaugų reklamavimas. Liaudyje sakoma, kad tokios negražios moterys šauniai reprezentuoja baisaus sukandimo bėdą, pačios būdamos reikalingos, it atsikišęs žandikaulis Lietuvos politinėje padangėje. “Tai klaikus melas” įtūžta Giedrė G. “Tokios mes esame užgimę, tokios turime ir būt” atkerta barakudą iš profilio menanti gamtos dovana.

Kaip šios moterys atrodė iki įsteigiant judėjimą?

Lygiai taip pat, tik gal kažkiek jauniau, nors ir tai, vargu.

Ateitis. Kokia ji?

“Šviesi ir atsikišusi” vienbalsiai vograuja herojės ir per apatinę lūpa paleidžia rūgščių, nuodingų seilių upelį. Dviejų piktybiškai Tėvynės atžvilgiu nusiteikusių pobaisių moterų planuose – kol kas tik dvi nares vienijančio “Netaisyklingo apatinio žandikaulio” konglomerato ketinimai suburti visas moteris, turinčias tokią pačią gamtos dovaną. “Kartu mes galime daugiau nei graikiškų riešutų traiškymas tvirta burna ar vyno butelio kaklelio nukandimas, neradus kamščiatraukio” didžiuojasi pašnekovės. Veido spragtukais draugų būryje vadinamos Kremliaus misionierės pripažįsta, kad ne viskas jų gyvenime rožėmis klota, todėl pastarosios stengiasi, kad ateitis būtų tik šviesi. Giedrė G., Laisvame Laikraštyje (LL!) dirbdama redaktore pila neišmatuojamą galybę kubinių metrų pamazgų ant, pasak jos, netikeliškai,  o gal net nuoširdžiai patriotiškai nusiteikusių žmonių ir balansuodama ties šmeižto ir laisvo žodžio riba rašo tai, kas svarbu tūlam juodnugariui darbininku.

Kazytė D.P. gi tuo pačiu metu kuria Liaudies partiją ir neslepia savo prorusiškų šaknų: “Nieko čia tokio, kad vadinamės prorusiška partija” teigia ji. “Mūsų ateitis – motulės Rusijos glėbyje ir nematau tame nieko blogo. Kreml – vpyriot, bliat nakhui!” nerišliai, bet fanatiškai vebliana Kazimiera, kaukšėdama tuo, ką turi geriausio.

Abi moteris gailisi, kad Salomėja Neris, Marija Melnikaitė ir Anka Pulimiotčisa turėjo dailesnius už jų veidus. “Jeigu tik jos būtų gyvos ir negražių veido formų, būtinai pakviestume prisijungti, nes dabar turime tenkintis tik dviejų moterų draugija, bet nematome tame bėdos. Mes puikiai viena kitą papildome” baigia pokalbį šiuolaikinės šlykščiojo veido riterės.

Kategorija:
Išgamų enciklopedija