Pastarosiomis dienomis gaunu itin daug gerbėjų laiškų. Suprantama, kad dabartinio, šventinio meto Jono Jonkos pasekėjų (jonkistų judėjimo narių) norai, įgeidžiai ir problemos – šventinės. Apžvelgsiu įdomiausius skaitytojų žinutėse aptiktus klausimus.

● Skaitytojas, pasivadinęs “Senu Anonistu” klausia: “Sveiki, man jau 42 metai. O aš seksu vis dar užsiiminėju vienas. Sakykite, kaip man pagaliau pasipist?”

Jonas Jonka atsako: Bočių patarlė byloja: „nesiseka su moterimis, eikite prie vyrų“. Šiuolaikiniame, skubėjimo ir laiko stokos kupiname vyro pasaulyje yra labai daug pagundų. Viena iš jų – onanizmas (kitaip dar vadinamas masturbacija arba skūros makačialinimu). Vienok, tai nėra taip blogai, „Masturbacija yra seksas su žmogumi, kurį Tu tikrai myli (©Woody Allen). Kaip saviveiklos pagundoms nepasiduoti? Manau, kad klausimą reiktų adresuoti Evelinai. Ji tikrai žinos ką daryti.

● Liutauras Liubickas postringauja: „Mano tėvas jau yra senas, nes jam greitai sueis penkiasdešimt. Ką anam Kalėdoms padovanoti?“

Jonas Jonka, žinoma, padeda skaitytojui: Geriausia dovana tokio solidaus amžiaus ilgašakiui gyvybmedininkui – taip, ne kas kitas, o sena gera, laiko patikrinta eutanazija. Procesas greitas, neskausmingas ir nereikalaujantis didelių piniginių, anei emocinių išlaidų. Pirmyn, Liutaurai, griebkite pirmą po ranka pasitaikiusį kietą daiktą ir užtvatykite nelemtą senolį! Jeigu mokate saugoti paslaptis ir ilgai nesakysite, kad įvykdėte šią gerumo akciją, dėl kažkokių priežasčių mūsuose vadinamą kriminaliniu nusikaltimu, bei prieš senuko mirtį įkaitinto lygintuvo draugijoje išgausite jo banko kortelės PIN kodą – kelis metus džiaugsitės nelabai didele, bet šiokia tokia pensija.

Tačiau yra ir subtilesnių būdų senukui nudaigoti. Jeigu gyvenate pasiturinčiai ir it „Senas Anonistas“ palaikote agresyvų, stilingą ir greitą gyvenimo tempą, nupirkite ilgaamžiui motorines žiemines rogutes su įmontuota GPS sistema – tegul pats išvažiuoja į mišką, ten sušąla į ragą ir nusibaigia lėta, bet, kiek teko girdėti, neskausminga mirtimi. Nepamirškite autorogių įrangos nustatyti reikiama kryptimi. Geriausiai tinka gūdi Labanoro giria, arba miškas kur nors už upės ar upelio, per kurį nėra perkėlos.

Trečiasis Jums rekomenduojamas būdas – netikrus jo dantis išmirkykite kalio permanganato ir natrio glicerino tirpale. Štai ką aš vadinu Kalėdine staigmena!

Žinoma, jeigu tikrai mylite savo tėvą, intymusis, uždaužymo sunkiu, kietu, pageidautina buku daiktu (tarkime, pelenine) būdas geriausiai atspindėtų aplink tvyrančia Kalėdų dvasią.

● Igoris iš Vilniaus elektroniniame laiške klausia: „Norėčiau Kalėdos pradžiuginti savo žmona. Ką jai iškrėsti tokio smagaus? P.S. Esu rusas.“

Jonas Jonka visada padeda rusakalbiams, bandantiems rašyti lietuviškai: Tai, kad esate rusas, viską keičia kardinaliai. Bent jau per šventes nespjaukite į savo rusišką kilmę. Žmona tikrai bus labai laiminga ir Jumis didžiuosis, jeigu gruodžio 24osios vakarą grįšite mirtinai girtas ir keletą kartų, lengvu judesiu, vošite jai į pilvą sunkiu kumščiu arba lengva pėda. Nenukabinkite savo burliokiškos nosies, improvizuokite!

● Dar viena labai įdomi žinute atkeliavo iš Varėnos rajono, Nausėdžių kaimo. Vytautas Petkevičius klausia ką daryti, jeigu pinigų nėra, nes valdžia viską išvogė. Taip pat pripažįsta, kad nėra numiręs, o tik slapstosi, besibaimindamas ilgų korumpuotos Lietuvos teisėsaugos rankų, kad nereikėtų mokėti baudos už šmeižtą ir sėdėti kalėjime.

Tarybinis politologas pritaria Vytautui iš Varėnos rajono: valdžia tikrai viską išvogė – pinigus, namų apyvokos daiktus, lietuvišką garbę, slavišką orumą. Nepasiduokite, Vytautai, juk neveltui sakoma, kad Kalėdos – stebuklų metas. Slapstykitės tolau! Brangsta komunalinės paslaugos, brangsta ir vaistai. Greitai tauta išmirs nuo ligų, komunalinių paslaugų ir degradacijos, o tada, kai visi uniformuotieji išdvės – galėsite vėl gyventi kaip nusipelnėte – laisvo žmogaus gyvenimą.

Aš vis dar menu ir gyvenime stengiuosi orientuotis pagal tokius Jūsų literatūrinius šedevrus kaip „Durnių laivas“ ir „Durniškės“. Broli, laikytis, netrukus užsuksiu, išgersim degtinės!

● „Senas Anonistas“ atsiuntė dar vieną džiugų laiškelį: „Namie atlikau pikantiškus eksperimentus su įvairiais aštriais daiktais. dabar iš sfinkterio kyšo kaktusas ir veržliaraktis. Ar aš vis dar nekaltas?“

Taip, nuotaikingasis socialdemokrato 2000 Jono Jonkos ramybės drumstėjau. Jūs nekaltas (su sąlyga, jeigu neplyšo Jūsų mergaplėvė)! Ji vis dar vietoje? Taip? Tuomet viskas gerai. Nurimkite.

● „Šiandien sapnavau, kad kažkada, tarpe tarp Kalėdų ir Naujų Metų, legaliai laikomu medžiokliniu šautuvu iššaudžiau savo šeimą, o po to nusišoviau pats. Ką tai galėtų reikšti?“ sunerimo Medžiotojas Algirdas.

Algirdai, nėra ko nerimauti. Veikiausiai sapnas yra pranašingas ir išganingas. Vos tik Jėzaus gimimo minėjimas pasibaigs – griebkitės šautuvo ir imkitės darbo. Pirmiausiai patariu susidoroti su savo bufetininke žmona, vėliau imkitės savęs. Juk tikras vyras gali atsipalaiduoti bent per šventes, ar ne, Algirdai?

●  Pakso Žmona teiraujasi: „Vyrui Kalėdoms nupirkau tokį komplektuką: laikraštį „Komjaunimo Tiesa“ ir punduką binto. Ar jis bus laimingas?“

Jonas Jonka Pakso Žmonai atsako: žinant jūsų vyro, R.Pakso, pomėgius, užtikrinu – jis tikrai, garantuotai, šimtu procentu bus patenkintas šia dovanėle.

● Kostas Kubilinskas raštu suokia: „Dabar esu numiręs, nes paspringau degtine. Ar aš normalus?“

Psichologas Jonas Jonka atsako: Beveik normalus. Būtumėt visiškai normalus, jeigu išduotumėt ir sušaudytumėt dar keletą miško brolių kuopelių.

● Medžiotojas Algirdas rašo vėl: „Pavogiau viešbutį. Sakoma, kad iki Kalėdų reikia grąžinti visas skolas. Ar man gražinti savo viešbutį, kuris dabar užrašytas ant mano bufetavos, valstybei?“

Jonas Jonka atsako: Algirdai, Tu eiklus medžioklinis močiakrušy, kiek kartų turėsiu kartoti, viešbutį tu ne pavogei, o susikombinavai. Gyvenk, vešėk ir toliau pripampęs degtinės šaudyk bet kur.

● „Senas Anonistas“ atsiuntė ir trečią žinutę! „Kai buvau mažas, nes dabar jau esu didelis ir man 42 metai, pas Medžiotoją Algirdą gyvūnų skerdikų suvažiavimuose dirbau varovu. Medžiotojai prisigerdavo miško nameliuose, liepdavo man pas juos ateiti, tada išrengdavo nuogai, visur liesdavo ir liepdavo šokti krakoviaką. Aš taip ir darydavau. Vieną kartą, medžiotojas, kurį vadindavo Bradu, iš kamufliažinių kelnaičių išsitraukė savo varpą ir įrėmęs į veidą šautuvą, grasindamas nužudyti, liepė daryti kai ką, ką baisu prisiminti. Aš to nedariau, nes esu orus, ir po to mane Medžiotojas Bradas nušovė. Ką man daryti?“

Jonas Jonka nuramina „Seną Anonistą“: Nesupratau klausimo.

Tai tiek laiškų šiam kartui, mieli socialistinio kalėdinio portalo Jonka.lt fanatikai. Jonkininkai, laikykimės išvien! Nekantrauju susitikti vėl ir vėl! Iki greito pasimatymo!

Kategorija:
Redakcija