Girdėjau vieną gandą
Birželis 30, 2010
Ar teisybė, kad Brazauską balzamuos ir apkabinę sovietiniais ordinais, medaliais ir ženkliukais padės po stiklu Valdovų rūmuose švytėti, bet rodys tik užsienio turistams, kad lietuviai kiaulienos riebalais suteptom rankom tos šviesos nenuterliotų?
jo nx :D
Metų metais kūrėsi, o gal ir buvo kuriamas, supaprastintas ir net suprimityvintas A.Brazausko paveikslas. Nors sukarikatūrintas politiko atvaizdas – kiekvieno šiuo keliu pasiryžusio eiti žmogaus dalia, vis dėlto turėtų būti išlaikytas ir realybės jausmas.
Nors ir trumpai teko bendrauti, įsitikinau, kad tai didelės erudicijos, giliai gyvenimą pažįstantis žmogus. Labiausiai stebino provakarietiškas požiūris, ir nemanau, kad jis buvo apsimestinis.
A.Brazauskas geriau nei kas kitas pažino biurokratinę rusiškų institucijų dvasią ir daug galėjo patarti, kaip bendraujant nepakliūti į pinkles. Keista, niekada neteko matyti jo tekstų apie Lietuvos ateitį, bet trumpai išsakyti samprotavimai buvo originalūs.
Politiko gyvenimas – kaip purvinas vanduo ant stiklo. Jeigu kas nors nenušluosto, nieko ir nepamatysi. Gerai, kad nors mirties valandą pasistengiama prasitrinti akis ir pamatyti dalykus, kurie šimtus kartų reikšmingesni nei politika.
Tačiau ir politinėje pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istorijoje egzistuoja aiškiai juntama, nors dažnai tyčia nepastebima, emocinė linija, kurios neįmanoma įbrukti į schemas. Netelpa į ją ir šviesaus atminimo velionis. Gal dėlto jis ir išliks atmintyje.
Uostyk bibį ir smuk iš čia nakhui, gavnolija.
Gavnolija ir Kurmanbekas Tau ,mielas partieti, siunčia linkėjimus.:)
Mielas partijos bičiuli,dirbkime drauge.Pelningai išardėme LEO-išardykime ir pedofilų klaną
Jei tik būtų Zuokulos valia, tai valdovų rūmuosna rymotų visi gyvieji numireliai šalia tokių didžiavyrių kaip Aš Myžnius Bezdalius…