Žinau, kad orūs autoriai niekada nepasakoja savo sapnų. Aprašinėti sapną yra maždaug toks pats saviraiškos lygmuo, kaip kurti komediją (filmą) apie psichiatrinę ligoninę – absoliutus kūrybinis dugnas. Tau nereikia ieškoti tinkamų ryšių tarp to, kaip personažai atrodo ir ką jie kalba, publika nereikalauja dialogų išbaigtumo,  nes – čia juk psichiniai ligoniai (arba kaip aš mėgstu [...]