(Nepaprekamoji, dainingoji, šaunioji komisija)

Tegu antroji laida įgauna pagreitį!

Iš už užuolaidų į sceną pasitempusi įžengia neaukšta, maždaug dešimties-vienuolikos metų amžiaus, miela it robotukas iš filmo „Dirbtinis intelektas“, mergaitė. Dvi kaspinėliais perrištos kaselės išryškina jos dailų, švelnių, mergaitiškų bruožų veidelį. Žydros kaip dangus giedrą vasaros dieną akys spinduliuoja tokį neapsakomą gėrį, kad keletas šventu nuoširdumu vis dar tikinčių žiūrovų pravirksta. Ašarą braukia ir jautriausias komisijos narys – Adolfas Hitleris. Scenos apšvietėjas nukreipia visas kultūros namų salėje esančias artimąsias šviesas į konkurso dalyvę ir žiūrovai pamato apšviestą žalią, klostuotą, baltais burbuliukais išmargina suknutę, besibaigiančią vos žemiau mergaitės kelių.

Adolfas Hitleris (ašarų kupinomis akimis): Sie kleiner reizvoller Vatergeliebter, Sie sind so reizend! (O mažoji mergaite, tu tokia miela, kaip angeliukas!)

Rūta Ščiogolevaitė (kaip visada rūsčiu veidu, mat bjaurioji susigraudinti gebėjimą praradusi): Ką mums parodysi, mažoji nenaudėle? Ar šoksi? Ar dainuosi? O gal plūgą it raiteli bėrą pasikinkiusi po sceną lakstysi?

Marijonas Mikutavičius (taip pat rūstus. Tokiomis smulkmenomis kaip žydros gailios akys jo nepaimsi): Mažute, kuo tu vardu?

Mergaitė: Sveiki visi! (žiūrovai vienbalsiai suklykia „Labas!“) Aš vardu Dorotėja. Esu iš Ukmergės. Man vienuolika metų.

Tai pasakiusi mažoji, kukliai tramdydama palaimingą šypseną, nudelbia akis į žemę, sukeldama mielumo atodūsi kelių šimtų stebėtojų minioje.

Adolfas Hitleris (šypsodamasis): Zeigen Sie uns Ihr bestes! (Pradžiugink mus tuo, ką moki geriausio).

Dorotėja: Gerai, tuoj!

Mergaitė smulkiais žingsneliais nedrąsiai pritipena arčiau komisijos narių, į pati scenos kraštą ir… Kas dabar bus mieli žiūrovai? Ar mieloji šoks? Jeigu taip, tai kodėl dar negroja muzika? O gal tas nekaltas vaikiškas angeliukas dainuos? Tačiau kodėl rankoje nėra mikrofono?

Žavioji prieina prie pat komisijos narių, visos šviesos, kameros ir publikos bei komisijos dėmesys nukreiptas į ją. Kas dabar bus, mieli žiūrovai?

Mergaitė staigiais laibų rankučių judesiais pakelia savo žalsvą burbuliuotą sijonėlį, o ten – trisdešimtcentimetrinis erekcijos ištiktas neapsakomos apimties FALAS! Pusmetrinis štolcas! Nenormalaus didumo šliongeris!

Auditorija ir du komisijos nariai netekę žado. Marijonas Mikutavičius ir Rūta Ščiogolevaitė spaudžia raudonuosius mygtukus, pasigirsta šaižus „YYYYYY“. Tik Adolfas Hitleris taip pat kaip ir anksčiau šypso į stilingą ūsą. Marijonas ir Rūta stengiasi už Adolfą Hitlerį paspausti „NE“ mygtuką, bet Adolfas aistringai priešinasi ir tiems per rankas daužo. Mergaitė tuo metu sukinėja dubenį, milžiniškas penis mataruojas į šonus ir klekši mažajai į šlaunis. Tekš, tekšt… Tekšt, tekšt, tekšt! Tekšt, tekšt, – užburiančius garsus leidžia rekordinio dydžio vyriškas moteriškų tarpuvarčių taranas.

Rūta Ščiogolevaitė (įtūžusi): Tai gal jau pakaks?! Kiek galima šito siaubo?!

Dorotėja (žaviu mergaitišku balseliu): Palaukit, čia da ne viskas!

Adolfas Hitleris (linksmas kaip niekada): Fahren Sie, mein kleiner Engel fort! (Tęsk, mano angeliuk!)

Dorotėja prieš pat komisijos stalą pritūpia, liesa rankele siekia kažko už nugaros ir iš išangės ištraukia iki raudonumo įkaitusią volframinę Iljičiaus lemputę. Meta ją į žiūrovus. Lempelė pataiko į tą patį, nuo Raumeningo Katino, prieš savaitę buvusioje laidoje, nukentėjusį pliktelėjusį berniuką ir sprogdama išdegina nelaimėliui akytes. Tada mergaičiukė pritūpia vėl, pradeda karštligiškai stangintis, leidžia nepakartojamus garsus, galop apsidergia ir kriuksėdama puola voliotis savo išmatose. Tiesa, tai daryti naujai užgimusiai žvaigždutei labai sunku, nes didžiulė, nuo savo svorio pradėjusi žemyn linkti, erekcijos kamuojama varpa sklandžiai vartytis trukdo – už grindinio kliūna.

Žiūrovai pasišlykštėję, kurie ne kurie ir ant išeiginių drabužių pilvo turinį atpylę. Rūta Ščiogolevaitė apsivėmusi, krauju srūvančia nosimi, rėkdama „NE“, skubiai palieka Jonavos kultūros namų aktų salę, Marijonas Mikutavičius sėdi dirbtinai ramus, stipresniąja ranka glostydamas savo kraujuojančią apatine lūpa. Dabar ir jis, ir Rūta Ščiogolevaitė jau supranta, kad raudonąjį Adolfo Hitlerio mygtuką gali spaudyti tik pats Adolfas.

Marijonas Mikutavičius(pasibaisėjusio žmogaus veido mina): OK, Dorotėja, užteks. Tu turi du taip, iš manęs ir Adolfo, ir vieną ne iš Rūtos Ščiogolevaitės. Turi gerus šansus eiti tolyn. Galbūt pasimatysime Kaune!

Adolfas Hitleris (vis dar laimingas): Sie waren groß! Treffen Sie Sie in Kaunas! (Tu buvai nepakartojama. Susitiksime Kaune).

Mergaitė pasikelia nuo ekskrementais išterliotų grindų, rudu, išmatomis išpeckiotu veideliu nuvilnija nuoširdi mergaitiška šypsena. Dorotėja apsisuka ir atatupsta, rusvus šūdų burbulus iš nasrelių pūsdama ir oro bučinėlius salei siųsdama dingsta už užuolaidų.

Tuo tarpu kadre atsiradę Džiugas Siaurusaitis ir Apkūnus Netalentingas stumia kamerą šalin, mat ši lauk lipančius „Čili Picos“ dienos pietus (šlamšto sriubą ir šiukšlių picą su kalendra), gėdingai tūkstantinei televizijos žiūrovų miniai rodyti mėgina.

Tai bent šou, „Lietuvos Talentų“ gerbėjai. Susitiksime su Jumis jau kitą sekmadienį. Ko gero vėl pamatysime ir jaunąja Beno Šarkos pasiekėją – radikaliąją menininkę Dorotėją iš Ukmergės.

Pradedame pirmąją laidą (pirmas sezonas, pirma laida).

Ant scenos užlipa maždaug 16 metų jaunuolis, paskui jį surišti už virvelių įsliūkina nelaiminga Balta Avis, liūdnas Rudas Šuo ir isteriškai išsiviepęs Raumeningas Katinas. Trupės vadas stoja prie karštojo mikrofono, tiesiai prieš žiuri, žirklutėm nukerpa savo palydovus jungiančius materialius saitus, šalia jo sutūpia Rudas Šuo,  Raumeningas Katinas ir  Balta Avis.

Adolfas Hitleris: Welcher schöner Junge! (vertimas: koks gražus vaikis!)

Berniukas: Ačiū, Adolfai.

Marijonas Mikutavičius: Kuo Tu vardu?

Berniukas: Saulius.

Saulius pakelia rankas virš galvos ir dviejų ketvirtinių ritmu pradeda ploti pats sau. Kelių šimtų žmonių minia kartoja berniuko veiksmus ir taip pat pradeda pliaukšėti rankomis.

Rūta Ščegolevaitė: Koks Tavo talentas,  Sauliau? Ką tu mums parodysi? Ar tu esi dresuotojas?

Saulius: Mūsų šou yra labai gražus ir jis, kaip matote, yra susijęs su gyvūnais, bet ne, aš nesu dresuotojas.

Tai pasakius per salę nušlami lengvi, negarsūs plojimai.

Adolfas Hitleris: Was genau sind Sie dabei zu tun? (Ką tiksliau Jūs darysite?)

Balta Avis: Saulius yra profesionalus gyvulių skerdikas, todėl jis dabar, scenoje, mus meistriškai nudobs.

Rudas Šuo: O taip, patikėkite, jis tai daro nuo tada, kai jam sukako vienuolika.

Rūta Ščegolevaitė: Na, tai pradėkite, šaunuoliai, mes laukiame!

Grupės vadovas Saulius iš kelnių kišenės išsitraukia nešiojamą elektros šoką, įkišą ranką į švarko atvartus, pasirodo keliolikos centimetrų ilgio durklas. Elektrinis prietaisas – kairėje, ilgaašmenis peilis – dešinėje. Žiūrovai nustėra.

Saulius: (neskubant nužiūrėjęs savo palydą) O dabar aš jus visus pakorosiu, niekam tikusios padugnės!

Rudas Šuo pradeda loti, Balta Avis paniškai bėgioja po scena ir ieško kur pasislėpti, dėja, nesėkmingai. Raumeningas Katinas tuo metu isteriškai šoka į minią ir it roko žvaigždė per koncertą nešiojama ant rankų, akies krašteliu dairosi kokio nors pasiligojusio, silpniausio bandos nario brutaliam užpuolimui. Saulius pradeda gaudyti Baltą Avį, tuo metu nekreipdamas dėmesio į staugti bepradedantį Rudą Šunį.  Apkūnus Netalentingas ir Džiugas Siaurusaitis žvalgosi, tarsi nesuprasdami kas vyksta, sužiūri vienas į kitą ir palinguoja vienas kitam galvą, su tokiomis minomis, kaip ‘va čia tai bent!’

Adolfas Hitleris: (krykštaudamas kaip mažas vaikas) HAHAHA! WUNDABA! FANTASTISCH! (Hahaha, Nuostabu! Fantastiška!)

Rudo Šuns lojimas palengva galutinai pereina į melancholišką staugulį, o vaikinui iki savo tikslo, pagauti Baltą Avį, nukrėsti ją elektros šoku, o po to nudurti į širdį lieka visai nedaug. BEEP! BEEP! BEEP! Lyg susitarusios nuaudi visų komisijos narių paskatintos trys sirenos. Sakyčiau,  kiek per vėlu. Raumeningas Katinas jau suradęs silpniausią plikagalvį vaiką ir akis nelaimėliui išdrąskyti bebaigiąs. Išgirdęs sirenas Raumeningas Katinas aprimsta, palieka ramybėje savo auką ir grakščiais šuoliais strikteli atgal ant scenos. Berniukas, Balta Avis, Rudas Šuo ir Raumeningas Katinas sustoja vorele ir nusilenkia komisijai. Po to dar kartelį, šįsyk tik įstabiai publikai. Žiūrovai negaili ovacijų ir palaikančių šūksnių, tokių kaip “BIS!” ir “BRAVO!”. Rūta Ščegolevaitė sėdi atsivėpusi, pamanytum, kad žadą praradusi. Marijonas Mikutavičius iš nuostabos susiėmęs už galvos. Adolfas Hitleris  toliau krykštauja ir rankutėm ore padrikai maskatuoja, scenos didvyrių pakerėtas.

Rūta Ščegolevaitė: (Skiemenuodama) Tai bu-vo ne-į-ti-kė-ti-na!

Saulius: (besišypsantis) Ačiū. Mes tai kūrėme šešis su puse metų. Keitėsi aktoriai tarytum metų laikai, aš augau, tobulėjau kaip aktorius ir kaip linčiuotojas. Būta trylika labai sėkmingų pasirodymų. Tai jau keturiolikta aktorė Avis. Ne visada, matote, šou nutraukiami laiku, oi ne visada. Kartais viskas taip įsismalkuodavo, kad o-jo-joi! Bet Va Šuo tai visada tas pats, Rudas.

Adolfas Hitleris: (neslėpdamas šypsenos) Katzen? Wie steht’s mit Katzen? (Katės, o kaip su katėmis?)

Rudas Šuo: Tai jau trečia mūsų katė.

Marijonas Mikutavičius: O kas nutiko su pirmomis dviem?

Raumeningas Katinas: (didžiuodamasis savimi) Abu jie neatlaikė šlovės. Vienas Smarkus nusišovė pernai, o kitas,  Pasiturintis, pasaulinio turnė metu, besimasturbuodamas , savo diržu užsismaugė šį pavasarį, Tailande. Pigaus motelio kambary, įlindęs į rūbų spintą.

Raumeningas Katinas: Kaip laikosi tas laibas berniukas, kuriam beveik išdrėskiau akis?

Rūta Ščiogolevaitė: Velniop jį. TAIP! Aš Jums sakau TAIP! Ką sakot Jūs, kiti komisijos nariai?

Adolfas Hitleris: Ja, tatsächlich, absolut ja! (Taip, žinoma, absoliučiai taip!)

Marijonas Mikutavičius: Be jokios abejonės, TAIP.

Adolfas Hitleris: Wir haben Talente in Litauen (Lietuvoje yra talentų!)

Rūta Ščiogolevaitė: Jūs turite tris TAIP! Sveikiname, Jūs važiuojate į Kauną!

Rudas Šuo, Raumeningas Katinas, Balta Avis ir  Žonglierius gyvūnais, vardu  Saulius dar kartą nusilenkia apžavėtai publikai. Komijos nariai, Apkūnus Netalentingas ir Džiugas Siaurusaitis dairosi ir daro tas pačias, jau anksčiau matytas apstulbusio dalbajobo veido minas. Šou tęsiasi! Iki kitų susitikimų!

Laidos anonsas:

Komisijos nariai: