Premjeras aiškiai  pasitaręs su negerbiamu politikos pensininku, nupušeliu, kolūkių išdraskytoju Vytautu Liansbergiu, nutraukė ir taip nedosnų finansavimą šiam didžiam įvykiui ir mūsų akių džiugesiui. Apkarpius kultūrai ir Lietuvos vardo garsinimui skiriamas lėšas, buvo ne tik neteisėtai nutrauktas „Marginalų kovos menų turnyras“, bet ir Lietuvos krepšinio rinktinė nebus išsiųsta į pasaulio čempionatą Turkijoje.

Ačiū didžiam verslininkui Vladimirui Romanovui ir leidėjams Vitui Tomkui bei Gedvydui Vainauskui, už tai, kad susivieniję savo lėšomis “Padugnių kovas” prikėlė iš numirusių (žinoma, komandos, pavadinimu “Mirę marginalai” nariai atkakliai laikosi savo prigimtinių tiesų ir vis dar yra numirę). Trims didžiavyriams turnyro atgaivintojams mes bučiuojama rankas, kojas, pūkuotas bambas ir nenatūraliai milžiniško dydžio varpas.

Jūsų sielų laimei – kuriam laikui iš akiračio dingusio, bet širdyse amžinai gyvo, A diviziono gigantų dvikova - Mindaugas Giarvaldas-Murza savo vyriškumą ir ištvermę demonstratyviai afišuos Antuliui Padleckiui-Antukui.

Hitleriniame ringo kampe vieną dvikovą pergalingai šaldytų koldūnų maišiuku varžovą pritvatijęs pliktelėjęs kretinas, Lietuvos fašistuojančių dvasios ubagų vadeiva, nacionalpederastų partijos sumanytojas bei vadas iki gyvos galvos, kitais būdais taip pat visuomenei nusipelnęs Žmogus iš didžiosios raidės, aiškus dvikovos favoritas – Mindaugas Giarvaldas-Murza.

Kūjuotai-pjautuvėtoje aptvaro pusėje – Kremliaus vietininkas Lietuvoje, netikėtai suskilusios “Fronto” partijos įkūrėjas ir valdytojas, antinėlį iš vaikiškų Volto Disnėjaus komiksų primenantis, didingų stalininės Padleckių menkystų giminės tradicijų puoselėtojas, buvęs seimo narys ir Vilniaus vice-meras, tuščiagarbis ir tuščiagalvis kalės vaikas, idiotas visokeriopai sužlugusia morale, vienos pederastiškos kovos (buvo kovota prieš su vyrais miegančiu homoseksualiuoju tolimojo plaukiojimo jūreiviu Visvaldu Mažuonu) vienatinis nugalėtojas, visų raudonųjų bulviaveidžių draugas – Algirdas Padleckis.

Prieš kovai prasidedant, norėčiau maloniai atkreipti Jūsų, mieli gerbėjai, dėmesį į tribūnose susirinkusius garbius svečius: Jonas Vainauskas, grabo į raudoną subinę stuksenamas Prezidentas Medžiotojas Algirdas, teisingasis Europos parlamento šviesa Leonidas Donskis, nuosaikusis Gediminas Vagnorius, NBA patirties ragavęs Šarūnas Marčiulionis su juoduoju gyvenimo partneriu bei, žinoma, patys Audrius Butkiavičius ir VytiSS Tomkus, stebintys galimai būsimus savo varžovus didaus kovos menų turnyro B diviziono finale. Jų dvikova rytoj. Gausioje žiūrovų minioje taip pat sėdi Rolandas Paksas. Išsidrėbęs patogiame arenos ypatingų svečių ložės fotelyje, šeimos apsuptas, visiškai pasikirtęs bintą rūko! O ko nerūkyti, jeigu žmona leidžia?

Lai aidi gongas! Lai bekompromisė kova prasideda! Tegul kraujas liejasi upeliais, tegul anas girdo suskirdusią bočių žemę, tegul vyrai vienas kitam spardydamiesi parodo, kuris yra geresnis.

Bing-Bong-Dzin-Dzilin (gongo, kviečiančio smurtauti garsas)

Varžovai, it įnirtę buliai puola vienas kitą, apsikeičia keliais vargingais smūgiais delnais ir… netikėtai sugrįžta į savo kampus. „Tu per gražus, kad tave muščiau“ sako Mindaugas Giarvaldas-Murza. „Ne, tai tu per gražus, kad būtum talžomas“, iš savo šlykščiai antiniško snukio žodžius Lietuvos nacių vadui beria komunistinė išpera Algirdas Padleckis. Tribūnos šėlsta, mat veiksmo daugiau norėtųsi. Raginimai nužudyti ar bent suluošinti kovos partnerį girdėti net komentatoriaus budelėje, mieli žiūrovai! Šitiek aistringos agresijos papuoštų ne vieną net ir Lietuvos krepšinio grandų dvikovą!

Vyrai lėtai sėlina vienas prie kito. Gal tai tik žvalgybą prieš tikrąją kovą? Atstumui sumažėjus iki kelių metrų užsimezga paslaptingas akių kontaktas, vyrai nusimauna kelnes ir puola vienas į kito glėbį. Aistringiems dviejų, atrodo priešingų politinių stovyklų atstovams, jų plaukuoti kapšeliai meiliai susiglaudžia, kūnai pradeda paslaptingai lietis į vieną ir salę akimirkai užtvindo balta šviesa. Žiūrovai trumpam netenka regėjimo, o atsitokėję prieš save išvysta štai tokį, iš pažiūros šiek tiek mitologinį padarą!

„Kas tai?“, „Kas čia toks?“, „Iš kur jis atsirado?“ klausia garbingi keliatūkstantinės pasilinksminimų vietos lankytojai.

„Aš esu pederastinis KOMUNACIS – komunistinės ir nacistinės išgamos nuopisa)!” sutartinai šneka abi garbingų kovotojų, dabar jau tapusių vienu kūnu galvos.

„Kas aš toks, kad jus teisčiau, vyručiai?“ pridėjau nuo savęs, kaip ne tik komentatoriaus, bet kartu ir vienintelio, tad nepaperkamiausio teisėjo. „Pavadinkime Jus abudu nauju „Jono Jonkos išgamų spardymo vieni kitiems į kaklus“ turnyro naujuoju dalyviu!”

Komunacis nudžiunga, abi galvos susižvalgo tarpusavyje, droviai nusišypso ir ima aistringai bučiuotis, aukštyn žemyn viena kitos kaklus glamonėdamos savo raumeningomis rankomis. „Gražios skarelės!“, iš VIP sektoriaus šaukia binto persirūkęs Prezidentas Rolandas Paksas. Komunacis išsikviečia taksi ir nuskuba namo tęsti lytinio akto.

Tai bent kova, mieli žiūrovai, tokios aistringos jau seniai neteko stebėti! Manau, abejingų ji tikrai nepaliko!

Iki pasimatymo kitose “Jono Jonkos marginalų” kovos menų turnyro kovose. Netrukus – ne mažiau intriguojanti likusi B diviziono pusfinalio dvikova. Kausis nuožmusis šūdų tironas, įvairiai tautai nusipelnęs šunsnukis Audrius Butkiavičius ir iškilusis leidėjas, žydų nekentėjas, už ksenofobijos sklaidą Marijos žemėje atsakingas, nenugalimasis Sorošo fondo semitinių kėslų išaiškintojas VytiSS Tomkus. Nekantraujame Jus ir vėl pamatyti!

Po netikėtai pasibaigusios kovos, B diviziono lentelė dabar atrodo štai taip:

Valiarijus Ivanovas VS Aušrinis Marija Pavilionis

VS

Raudonajame ringo kampe – draugingos sąjungos atributais pasipuošęs (plaukuose dailiai, it motušės ranka, įrišta pyne svogūnų, per stambų komunistinį kaklą perjuosta virvelė, skrodžianti smulkiuosius riestainiukus (baronkytės)), vilkintis guminiais tamsiai raudonais kaliošais, firminiu, kontrabandiniu džinsiniu kostiumu, iš dolerinės pirktu, pasirėdęs, Lietuvos syvais perpampęs komunistinis šliužas – Valiarijus Ivanovas. Sėdi visas laimingas ir ant kelių atsiklaupęs ir ant taburetės padėtą kažką peiliu knibinėja! Valiarijau, peiliai mūsų kovose draudžiami!
Juokaujame, žinoma. Mūsų kovose nedraudžiama niekas. Svarbu, tik tai, kad Tu, kovotojau, būtum marginalas! Tačiau ką tu ten taip knapstai, gerasis raudonas menkysta?
Taip, gerieji žiūrovai, Jūsų akys nemeluoja! Valiarijus švinuotu laikraščiu „Komjaunimo tiesa“ virtuvinės kėdelės paviršių nuklojęs, savo pimpalą, ant taburetkos padėtą, peiliu knibinėja. Džinsinės kelnės, fantastišką įsiaudrinusio prelegento apatinę kūno dalį dengiančios, gerokai apsmukusios, todėl laisvai pastebimas į užpakalį daugiau nei iki pusės įkišto degtinės butelaičio kaklelis.

Gerk, Valiarijau, gerk, tau prireiks drąsos, nes kitame ringo kampe – neapykantos padoriam gyvenimui šūdais besispjaudantis Aušrinis Marijus Pavilionis. Kiurkso rankas it melstųsi susidėjęs. „Kam meldiesi“, klausiu aš. „Pašol ty nachui“, nutyli kovotojas.
Pikto laisvės, lygybės ir brolybės nešėjo pasitaikyta!
„Kokiais ginklais naudositės šiandien ir kam, po galais, meldžiatės?“, nuaidi balsas arenoje. „Netavo sukruštas reikalas, netolerantiškas gyvuly, netrukdyk man su stabais mintimis kalbėtis. Meldžiuosi visiems Dievams, kad anei vieno neužrūstinčiau“, ataidi iš Pavilioninio tatamio kampo. Religingo kovotojo būta! Lai visi tie Dievai tau padeda, sukruštas, nei tai vyre, nei tai moterie!

Valiarijus tuo metu butelaitį bebaiginėdamas linksmai bendros liaudies respublikos himną pragerta gerkle plėšia.

Nuaidi gongas. Dzimb-dzirim! Lai kraujas liejasi laisvai, bet su saiku!

Valiarijus nusiima baronkų karolius, meta svogūnų pynę į žiūrovus (šie juos gaudo kaip kokio žymaus futbolininko marškinėlius po paskutinėmis sekundėmis laimėtų krepšinio rungtynių) ir strimgalviais puola Aušrinį. It dviems dangaus vėjų gūsių jėgoms susidūrus, nugriaudėja klaikus perkūnas. Į visas puses pasklinda dulkių kamuoliai, girdisi duslūs vyrų riksmai. Tai kova, tai įtemptos muštynės, gerbiami Jono Jonkos vardo marginalų kovos menų turnyro stebėtojai!

Dulkės prasisklaido, Valiarijus Ivanovas – krenta paslikas, tačiau ir Aušrinis šį tą patyrė – minėtasis degtinaitės butelis, Valiarijaus Ivanovo mikliai ištuštintas, kažkokiu būdu atsidūrė Aušrinio Marijaus Pavilionio kloakoje!

Vienas, du, trys – kova baigta! Aušrinis Marijus Pavilionis kelia rankas į viršų, jis – A divizijos finale! Išsitrauk iš subinės tą stiklinį daiktą ir ateik pasikalbėti, Aušriniau.

„Aš visada labai gerai kovoju, todėl tas myžalbarzdis Valiarijus Ivanovas man vieni juokai“, pasitikėjimu savimi tryško kovos laimėtojas. Šiandieninis didvyris, paklaustas kaip jo kloakoje atsidūrė tuščias butelis atsakė: „O ką? Priešininkas buvo toks silpnas, kad spėjau ne tik jį mirtinai sulupti, bet ir skirti šiek tiek dėmesio sau!“

Dėmesys sau – dalykas rimtas bet kuriam stipriam vyrui. Sveikiname Aušriniau! Susitiksime A diviziono martingalų taurės finale! Neužriesk nosies, favorite, verčiau ruoškis dar nuožmesnėms kovoms. Laukia dar stipresni varžovai!

A diviziono lentelė dabar atrodo taip:

VS

Ubaginiame ringo kampe – dailiais šeriais padengtu raudonu, nuo alkoholio atvertomis, plika akimi įžiūrimomis veido poromis, taksi plafoną ant galvos apdriskusia virve apsimuturiavęs, berankoviais purvinais ir prakaituotais marškinėliais apvilktas, suplyšusiais rudais(kažkada buvę balti) sportbačiais apsiavęs, spanguolių degtine, „Šaltupio“ vynu ir vyro prakaitu dvokiantis, aukštu valdininku pabuvoti keletą kartų  spėjęs, keliolika promilių alkoholio kraujyje besinešiojantis, Kauno politikos padangės pažiba – asocialus iki kaulų smegenų Vytautas Šustrauskas. Aplink vos galvą tiesiai benulaikantį Vytautą – tuntais apsibūriavę neturtingiausi Kauno būrai vis patarinėja „smok kaire!“, “ne, smok dešine!“, „nukąsk jam pimpalą“. Vytautas sau patenkintas sėdi ir „Aš bliat esu Kauno meras. Aš bliat esu Kauno meras“ jūreivišku akcentu šaukia.

Raudonojoje kovų arenos pusėje – ūsuotas, akiniuotas ir barzdotas, valdžios aukštumoje taip pat pabūti spėjęs, neveislinį staugiantį šunį primenantis, pritvinkusia agresija pro menkiausius kūno plyšelius garais besisukančia patalpą nuodijantis „Raudonųjų komunistinių marginalų“ flango „Gatvės šunų“ kuopos smogikas – Audrius Butkiavičius. „To sumauto kalinio reikia saugotis!“ sako vienas iš Vytauto Šustrausko patarėjų, vardu Eilinė, ‘midlneimu’ – Kauno, pavarde Atmata. “Aš pats irgi sėdėjęs. Aš Kauno meras nakhui” iš visos gerklės rėkia Šustrauskas ir ant akių per stiklo vatos ūsus seilė tįsta. Audrius Butkiavičius sunkiai bekvėpuoja – tiek pykčio ant viso pasaulio prisikaupė. O Dieve, čia tai bent kovelė bus! Paleiskite gongą!

DZING-DZIONG – nuaidi gongas.

Audrius Butkiavičius, sugniaužęs kumščius, ginkluotas savadarbe, fantastiškai aštriai nugaląsta spyruokle, ištraukta iš lovos, išpūtęs akis, meilės Rytams seilėmis besitaškantis, lojantis, staugiantis, įtemptu it styga kūnu, vikriai it katė, metasi Vytauto Šustrausko link. O anas tik sėdi, ir girtas tą pačią „Kauno mero“ tiradą burbuliuoja. Vytautai, būtų laikas išsiblaivyti, jau mirtis mirtelė it ant nugaląstų spyruoklių atšoliuoja!

O Vytautui – vienodai, puola jį kas ar ne. Anas vyno, kaip senais gerais laikais prisrėbęs apsimyžęs vėmalų baloj stūkso ir pajudink tu tokį centnerinį merą kad gudras.

Tačiau, viskas ne taip paprasta, kaip atrodo – kur buvus, kur nebuvus, Vytauto Šustrausko ubagų zbruja, kas šakėmis, kas dalgiu, o kas ir automatu „girtas tėvas klane guli“ mįslės atsakymą ginti puola. „STOK, KŪRVA“ vienbalsiai šaukia įtūžę asočiai*. Audrius kiek sutrinka, tačiau tuoj pat susigaudo “kas kaip“ ir kirilica sako: „жмонес ас юмс парвесиу сталино сауле!“

Šie šilti žodžiai paperka žmones. Minia pradeda skirstytis. Didžioji dauguma elgetų karalių apleidusių žmogystų stoja už Audriaus Butkiavičiaus nugaros. Tai bent lojalumas ką tik iškeptiems vadams!

Teisėjas, prisibijodamas kruvinų piktojo Audriaus Butkiavičiaus veiksmų nutraukia kovą. Tu laimėjai, Audriau.

Džiugu, Audriau, tu B diviziono „Jono Jonkos“ vardo išgamų kovos menų turnyro pusfinalyje! Malonu, kad turnyre nebeliko nei vieno patvirtinto venerinių ligų nešiotojo – jūreivio!

Asočių* minia skanduoja Audriaus vardą. „Keliausime visi į Vilnių. Autostrada. Pėškom” sako šis ir nusišnarpščia nosį ant ringo grindų.

*Asotis – asocialus asmuo.

Paskutinė, ketvirtoji B diviziono ketvirtfinalio akistata: Julius Vėsialka VS VytiSS Tomkus

VS

Ultrakairiajame ringo kampe – „Geruoju komunizmu besidžiaugiančių išgamų brydės“ akys, ausys ir liežuvis – Julius Vėsialka. Ypač raudonas, smarkiai įgėręs (tiesa, ne tiek, kiek Vytautas Šustraukas praeitoje transliacijoje, mieli žiūrovai) samagoniniu mačo pravardžiuojamas Ukmergės vyriškumo simbolis ant šalia savęs padėtos taburetės patiesto švinuoto laikraščio pasidėjęs silkės galvą peiliu rakinėja ir arielkos įkalęs kokio tai ukmergiškio riebaluotą galvą uosto. „Taip neparein zagaras“ rusišku akcentu praturtindamas kalbą sako vienas aršiausių Rusijos subinlaižių. „Kovai aš pasiruošęs“ sako raudonasis šliužas. Mes tikime, gerasis žmogau, tikime. Bet pirmiau pasižiūrėkime prieš ką tau teks kovoti!

Žaliojoje, Kauno “Žalgirio” herbu papuoštoje kovų arenos kertelėje – marginalų magnetas, latentinių homoseksualų, nušalintų prezidentų, ekshibicionistų ir kitų neklaužadų globėjas, viešosios ksenofobijos ir laikraštinio rasizmo Lietuvoje pradininkas, žmogus – Respublika – VytiSS Tomkus. “Kodėl jūsų varde dvi SS raidės” prieš dvikovą buvo paklaustas VytiSS. “Todėl, kad esu supistas naciūga” šyptelėjo vyras. “O su komunistais jums irgi pakeliui, taip Vyti?” antras, kiek nepatogus klausimas, it griaustinis iš giedro dangaus nugriaudėjo arenoje. “Taip ir su komunistais man pakeliui. Man pakeliui su visais, katrie neturi savo smegenų. Šliužai ir mankurta – mano bendražygiai.” be skrupulų atsakė voverės epitetu save apibūdinantis vyriškis. Prieš tave – vienas didžiausių, iš pažiūros nepiktybinių kvailių, nors viduje daugybę suslėgtos neapykantos laisvai Lietuvai prikaupių šliužų. “Kas ką ši kartą” rimuodamas eilutes klausia komentatorius. “Paleiskit dzindzilą” kriokia VytiSS.

Bing-bong – nuaidi mūšin kovotojus šaukiantis garso skleidimo padargas.

VytiSS Tomkus artinasi link Juliaus Vėsialkos ir atrodo, kad tuoj kaip smogs, tai raudonos žvaigždės iš Vėsialikos galvos pabirs, bet dar Vyčiui nespėjus antausio skelti….

Julius Vėsialka klaupiasi ant kelių ir pradeda bučiuot Vyčio Tomkaus kojas! Ar tai kažkokia dar nematyta kojų bučiavimo taktika, ar Vėsialka tikrai rodo savo nuolankumą Vyčiui Tomkui?! Tai bent painiava, mieli žiūrovai!

Taip, jūs greičiausiai esate teisūs. Viskas vyksta labai nuoširdžiai. Julius Vėsialka labai nuoširdus vyras. Jis nenuoširdžiai nemoka. Net kojas kiek stipresnėms už save padugnėms atlapaširdiškai bučiuoja. Pasigerėtinas vyriškis.

Ką ten vyrai šneka? Atrodo, kad Julius Vėsialka pasirašė kontraktą su Kauno „Žalgiriu“.

Ura, Juliau, tu – žalgirietis. Deja, bet pasidavęs ir puolęs ant kelių kovą pralaimėjai.

VytiSS Tomkus turi naują asmeninį sėklidžių bučiuotoją ir jis – B diviziono pusfinalyje. Atsargiai, Vyti, tavęs ten jau laukia pavojingasis bendražygis Audrius Butkiavičius. Gal tas turi bent šiek tiek savigarbos ir kelių pirmąją dvikovos sekundę nepuls???

Lik su mumis drauge žiūrovas, pusfinaliuose išvysime dar atkaklesnes kovas!

B diviziono turnyrinė lentelė dabar atrodo šitaip:

Pusfinaliai – jau greitai!

Dvikova, pradedanti nuostabų, antrąjį marginalų kautynių vakarą! Mindaugas Giarvaldas VS Petras Gražuolis.

VS

Juodajame, fašistų ringo kampe, vienas paskutiniųjų nuo diktatūros beveik išsivadavusios Europos (Baltarusiją priskirkime Azijai) nacizmo garbintojas – Mindaugas Giarvaldas. Iki ausų nuplikęs, kaip įprasta juodais neapykantos kitataučiams purslais iš juodos kiauliškos burnos besispjaudantis ir bukos netolerancijos liga aplinkinius apkrėsti besitaikantis, svastikuota Trečiojo Reicho vėliavą per pečius apsigaubęs, nuogut nuogutėlis  buvęs savanoris tupi savo tatamio pusėje, o sėklidės taip arti ringo grindų , jog atrodo tuoj tuoj žemelę pradės savastimi bučiuoti. Žiūri Mindaugas į Petrą Gražuoli ir bando save nuteikti, kad tas žydas. „Mindaugas pasiruošęs kovai“ – skelbia varžybų komentatorius.

Nykiajame ringo kampe – ištikimasis neteisėtai nušalintojo prezidento Rolando Pakso bendražygis Petras Gražuolis. Į turnyrą Petrelis atvažiavo savo senutėle „Pobėda“, mat sumanumu neapdovanotas išvaizdusis mokesčių slėpikas mano, jog prabangus jo BMW X5 – niekam negirdėta ir neregėta Latvijoje registruota biografijos dėmė. Gražuolį moterų numylėtinį palaiko visa 17 asmenų pastarojo šeima – 15 brolių ir seserų, abudu reprodukcijos asai tėvai – tėvas ir motina, plačios šeimos gyvulių ūkis – kiaulės, karvės, ožkos, ožiai, Opel Ascona, ir kiti niekniekiai. Petro akyse – neapykanta. Matydamas savo šeimą, nuo kurios rankos kadaise taip kentėjo, jis dega ryžtu ką nors nukauti.  Petras it koks gladiatorius kuoka, mosuoja kairėje rankoje laikomu kilograminiu šaldytų „Judex“ koldūnų pakeliu. Dešinėje – tos pačios firmos gamintos vizitinės kortelės ir tušinukai. Ar Mindaugas Giarvaldas atsilaikys nuo tokio įniršusio ir puikiai apsiginklavusio Petro Gražuolio atakų? Pamatysime netrukus! Atrodo, kad jėgos lygios!

Aidi gongas: “Dzibcirib”

Petras Gražuolis skuodžia Mindaugo Giarvaldo link, tarytum išprotėjęs. Tą patį bando daryti ir Mindaugas Giarvaldas. Tai kova laukia, mieli žiūrovai! Man jau dabar karšta. O kaip Jums?

Mindaugas Giarvaldas bando stotis…. Bet… Mindaugai, stokis! Petras nenumaldomu greičiu, keturmyliais žingsniais artėja prie tavęs! Greičiau, Mindaugai, Gražuolis nuo seno taikosi padaryti tau kažką blogo!

Mindaugas atsikelti negali! Nukarusios prakaitu apvarvėjusios fašistinės sėklidės prie ringo grindų prilipę!

Petras Gražuolis talžo Mindaugą Giarvaldą kilograminiu šaldytų koldūnų maišu per veidą , o pastarasis pritūpęs, prilipusiu prie žemės kapšu tik desperatiškai rankomis apsiginti mėgindamas mosuoja ir iš skausmo, bandydamas stotis klykia. Ar jau nulemtas dvikovos nugalėtojas?

Mindaugas visas kraujuotas. Jeigu nepažinotum vyro, atrodytų, jog jis kenčia siaubingą agoniją! Ir iš kur pas Petrą tiek žiaurumo? Kelkis Mindaugai!

Pagaliau! Mindaugas šiaip ne taip atplėšia kapšelį nuo ringo grindų ir kraujuojančiu kapšu kimba Petrui Gražuoliui į akis. Pasitaikius progai suima Petro galvą ir nykščius sugrūdą į akiduobes. Petras griūna ant žemės. Giarvaldas atima į ragą sušalusių koldūnų maišą ir talžo Petrą Gražuolį tol, kol iš pastarojo galvos lieka tik šlapia vieta. „Į žiaurumą atsakiau žiaurumu“ po dvikovos sakė Lietuvos nacionalpederastų vadeiva.

Mindaugas – B diviziono marginalinių išgamų turnyro pusfinalyje!

Antrosios kovos dalyviai: Visvaldas Mažuonas VS Algirdas Padleckis.

VS

Juodajame ringo kampe – ultra gėjiška, kiekvieną visko mačiusio kūno kauburį išviešinančia, šiek tiek šokiruojančia apranga vilkintis ir atitinkama uniformai kepure pasipuošęs senstelėjęs homoseksualiųjų tolimųjų reisų plaukiotojų pusdievis ir globėjas – Visvaldas Mažuonas. Visvaldas aistringai sako savo kūrybos maldą apie save “Malda jūreivių Dievui.”:

Malda jūreivių Dievui.

Nepamirškite jūreiviai!
Visvaldas laive valdovas
Nepapulkit jam po  kojom-
Meilės neprašykit naiviai.

Kam pavyko susitarti-
Žiū jau plakamas gan karčiai.
Ir prie borto tas prispaustas
Ant kelenių greit pagriautas.

Peria Visvaldas per veidą
Ir nebūtinai su rykšte…
Junga net ištrūkt negali
Štai kokia vandens dievystė* !
*Dievystė – Visvaldas Mažuonas.

Ar ringe Visvaldas Mažuonas jausis taip pat gerai, kaip ir laive, prispaudęs kokį įgulos naujoką prie borto ar parvertęs jį ant denio? Tuoj pamatysime!

Raudojame kampe – rūstus, antiniško veido, apie revoliuciją kažką vapaliojantis, „Raudonųjų komunistinių marginalų“ flango „Gatvės šunų“ kuopos vadeiva Algirdas Padleckis. Ant Visagino-Zarasų apygardos rinkėjų įpykęs (mat net ten nesugebėjo pakliūti į antrąjį rinkimų į seimą roundą) antulį Donaldą primenantis jaunasis politikas it piktžaizdė ant Lietuvos kūno pulsuoja neapykantos žiauriam likimui pūliais. Algirdas gali pasididžiuoti nebent savo patarėjais – tėvu Justu ir jau numirusiu seneliu Jonu, kuris rizikuodamas būti išmestas iš Numirėlių Marginalų komandos atskubėjo patarti savo anūkui kur ir kokį skaudų kovos veiksmą atlikti. “Tegul nuaidi tas supistas gongas, aš tą pederastą jūreivį suvalgysiu su šūdais!” nenormuodamas leksikos staugia Algirdas Padleckis. Padlecki, tavo žodis – mums įsakymas.

Tegul nuaidi gongas! „Gong”. Jau nuaidėjo.

Priešininkai susitinko ringo viduryje ir… PRADEDA AISTRINGAI BUČIUOTIS! Vyrai, kas Jums, iš kur tiek homoseksualumo B divizione? Gal tikrai turnyro organizatoriui Jonui Jonkai derėjo pakviest bent vieną kitą moterį, “dėl kvapo“? Tikriausiai reikėjo!

Vyrams aistringai besibučiuojant, į aikštę įbėga Jonas Padleckis ir paduoda Algirdui Padleckiui į kairę ranką – kūjį, į dešinę – pjautuvą. Pjautuvas it peilis per sviestą skrodžia Visvaldo Mažono kaklą ir pastarasis, apsipylęs krauju, erekcijos ištikta varpa, krenta ant žemės.

-Iš tikro aš nesu pederastas – po kovos sakė Algirdas Padleckis – tai tiesiog buvo mano taktika. Aš žinojau priešininko pomėgius ir senelio patarimų paklausęs nesunkiai nugalėjau priešininką – taip pat su erekcija kelnėse sakė šlovingosios Padleckių giminės tęsėjas.
Mes neturime ko pridurti. Tiesiog spaudžiama Algirdui ranką ir sakome „Algirdai, Tu pusfinalyje! Jau pradėk ruoštis dvikovai nes sekančioje „Jono Jonkos“ vardo turnyro išgamų B diviziono dvikovoje tavęs lauka labai įnirtingas varžovas – Mindaugas Giarvaldas. Nepamiršk kas jam šiandien nutiko su sėklidėmis ir pagalvok koks įtūžęs jis bus!

Visvaldas Mažuonas ir Petras Gražuolis papildo Numirėlių Marginalų komandą. Gal ten jie atras laimę ir vidinę ramybę?

Užsitęsus kovotojų pristatymams ir pačioms dvikovoms, likusios dvi (Šūdų Diedukas VS Audrius Butkiavičius ir Julius Vėsialka VS VytiSS Tomkus) – ne ką mažiau intriguojančios nukeliamos rytojui. Likite įsijungę “Jonka TV Marginals edition”.

Įžanginė vakaro dvikova: Saulius Ožialis VS Valiarijus Ivanovas.

VS

Raudonajame ringo kampe, nuo greito bėgimo dar uždusęs, tiesiai iš teismo salės atskubėjęs, klupi raudonu, žvaigždėtu, kūjuotu ir pjautuvėtu apsiaustu apsisiautęs Valiarijus Ivanovas. Burokevičiaus meilužis meldžiasi nežinia kam. Kam jis meldžiasi, mieli televizijos žiūrovai? Taip, draugai, Jūs girdite teisingai,atrodo, kad prelegentas meldžiasi Stalinui. Ar Josifas Stalinas teiiksis padėti jam laimėti?

Fašistuojančiame – juodajame ringo kampe – darbų mokytojas iš Tauragės Saulius Ožialis. Juodu, svastikomis išmargintu „Adidas“ treningu, prie širdies prispausta dešine ranka, nuožmusis radikalas bando giedoti nacių maršą. Niūniuoja melodija…. Sauliau, kada bus žodžiai? O žodžių nebus… Gaila. Gal kitąkart ateisi išmokęs ir žodžius, ne tik melodiją, Sauliau?

„Dzingt“ – nuaidi gongas. Kova prasideda!

Vyrai grėsmingai artėja vienas kito link. O, palaukite! Kas gi čia? Saulius Ožialis iš sportinio kostiumo rankovių išsitraukia dvi dildes! Tai bent darbų mokytojo sumanumas! Norėdamas įbauginti priešininką Saulius pradeda dildes daužyti vieną į kitą, kelti kibirkštis ir… atskilęs dildės gabalas sminga tiesiai Sauliui į akį! Sauliau, juk tiek kartų didaktiškai pasakojai savo ketvirtokams, kad dildės į dildę daužyti negalima!

Saulius Ožialis apsipylęs krauju raitosi ant ringo grindų, o tuo metu teisėjas Jonas Jonka kelia Valiarijaus Ivanovo ranką į viršų! Tu laimėjai, komunistinis padugne! Tu antrame raunde!

“Labai noriu padėkoti Josifui Stalinui už tai, kad suteikė man jėgų laimėti prieš tokį stiprų priešininką” – prakaitu permirkęs raudonasis Ivanovas, šiek tiek dėmesio gavęs riūkė į mikrofoną.

Valiarijus Ivanovas laimi, priešininkui iš kovos pasitraukus dėl traumos!

Antra dvikova: Rolandas Pavlauskas VS Aušrinis Marija Pavilionis.

VS

Kairiajame ringo kampe – šviesiai rudu, beveik kojų “kauliukus” siekiančiu lietpalčiu, juodais lakiniais batais, tamsiai mėlynomis kojinėmis, tamsiai pilka skrybėle, kaip visada mįslingai besišypsantis, ir šiurpias grimasas rodantis Rolandas Pavlauskas.

Dešiniajame ringo kampe – feminizmo durtuvu, ekshibicionistą Rolandą Pavlauską pribaigti besiruošianti, pykčiu net per akinius pulsuojanti, beforme sermėga apsimuturiavusi, nesusišukavusi ir nepasidažiusi Aušrinis Marija Pavilionis.

Kovotojai, pasisveikinkite ir tegul kova prasideda!

Pasigirsta palaimingas, kovos pradžią skelbiantis “dzingt“.

Rolandas Pavlauskas nieko nelaukdamas pribėga prie Aušrinio ir didvyriškai praskleisdamas savo lietpaltį parodo viską ką turi! Rolandai, ar tik tiek gali? Aušrinis mačiusi dar ne tokių!
Aušrinis, nepabūgusi, kitiems priešams mirtino, bet jos asmens nežeidžiančio Rolando Pavlausko manevro, keletą kartų apsisuka ir ore pamakalavusi rankomis, sunkia koja spiria Rolandui į pimpalą. Rolandas krenta be sąmonės. Minia ploja atsistojusi.

Aušrinis Marija Pavilionienė laimi kovą nokautu!

„Aš žinojau ką jis darys. Man teko labai nuspėjamas priešininkas! Aš žinojau, kaip jį įveikti. Puikiai atlikau namų darbus.” – nė nesukaitusi sakė Marija Pavilionis.

Džiugu, Aušriniau Marija Pavilioni, Tu – pusfinalyje! Tavęs ten jau laukia Valiarijus Ivanovas! Ruoškis sekančiai kovai, nuožmioji feministe!

Trečiosios kautynės: Mindaugas Stakviliavičius VS Kasperas Pocius.

VS

Kairiajame kampe – Mindaugas Stakviliavičius ištiesęs kojas puikuojasi savo komunistinėmis lavondėmėmis. Vilkintis vienais apatiniais ir melsvais, pižaminiais berankoviais marškinėliais. Kaip visada linksmas socializmo statybininkas nusiteikęs rimtai kovai.

Kitame kairiajame kampe – Kasperas Pocius. Dailiai nuaugęs, valiūkiškai nuogas, anarchistų vėliava apsisiautęs, rišliai besimeldžiantis… JĖZUI! Taip, Jėzui! Kasperai, ar manai kad Jėzus egizstuoja?

Priešininkai pripuola sveikinti vienas kito ir Kasperas Pocius, aštria, ereliška nosimi kerta Mindaugui Stakviliavičiui tiesiai į tarpuakį, taip pramušdamas nemenką skylę gležnoje senuko kaukolėje! Mindaugas krenta negyvas! Kasparas saliutuoja!

Taisyklės to nedraudžia (nei saliutuoti nei kirsti priešininkui aštria ereliška nosimi).

Kasperas kyla aukštyn, o Mindaugas Stakvilečius čia pat, kupinas sveiko sportinio pykčio, papildo Numirėlių marginalų komandos gretas. Sėdasi tiesiai ant kritusių padugnių atsarginių suolelio. Tarp Antano Sniečiaus ir Vytauto Petkiavičiaus.

Ketvirtasis vakaro susirėmimas: Numirėliai marginalai VS Egidius Klumbys.

VS

Raudonajame ringo kampe – Numirėlių marginalų atstovas Rolandas Pavėlionis. Jį morališkai palaiko kiti garsūs anapilin iškeliavę išgamos: Vytautas Petkiavičius, Mindaugas Stakviliavičius, Jonas Padleckis. Salomėja Nėris savosiomis ir Kostas Kubilinskas vogtomis iš tremtinių eilėmis ragina aršiausią padvėsusį marginalą kovoti kuo gudriau.

Kitoje ringo pusėje – Egidius Klumbys. Romėniško vardo savininkas… Ką jis daro?.. Ką, po velnių, čia darai, Egidiau?
Egidius prieina prie numirusių marginalų, pašnabžda kažką į ausį Rolandui Pavėlioniui ir gavęs melsvą kopiurą krenta ant ringo grindų. Egidiui prasidėjo netikėtas epilepsijos priepuolis! Tai gudruolis!

Numirėliai marginalai netikėtai prasibrauna į „Jono Jonkos“ vardo kovos menų turnyro A divizonio pusfinalį! Tai bent ryžtas, tai bent dvasia! Kostas Kubilinskas bando iš pasalų nušauti iš laimės širdies smūgį patyrusį Mindaugą Stakviliavičių, bet šis antrą kartą mirti nebegali. Nuaidi garsus, džiugus juokas. Salomėja Nėris pasikelia suknelę ir rodo salėje sėdintiemsžiūrovams putką. Prasideda tikra braziliška numirėlių fiesta!

Lavonėkai triumfuoja.
Priimkite mano sveikinimus, gudrieji dvėselienos kapšai!

A diviziono lentelė dabar atrodo taip:

Iki kitos transliacijos, iš Marginalų B diviziono. Jau greitai! Likite su mūsų kanalu!

Mindaugas Giarvaldas: Lietuviškasis Adolfas Hitleris. Žmogus-balandžio veidas-balandžio protas. “Fašistinių marginalų” komandos vadovas iki gyvos galvos. Viršila – stiprus fiziškai , tačiau silpniausias protu kovos menų turnyro dalyvis. „Kam man tas protas, kai aš turiu stilizuotą svastiką ant kupros ir nestilizuotą svastiką pas save kambaryje, virš žaislų lentynos?“ savo padrikas mintis retoriškai bandė reikšti vis dar su mama gyvenantis Mindaugas, buvęs Murziux, dabar jau Giarvaldas, prieš turnyrą vykusioje spaudos konferencijoje. Fašistinės masturbacijos nualintas Giarvaldas (Ex. Mindaugas Murziux) pastebimai plinka. Greičiausiai, dėl to nenumalšinamo rūpesčio dėl švarios, vienatautės ir vienarasės Lietuvos likimo. Mindaugo komandoje – daugybę skystapročių, savo veiksmų savarankiškai nekoordinuojančių, piktų ir agresyvių skustagalvių.

Petras Gražuolis: Petras gimė 15 vaikų šeimoje, todėl suprantama – vyras labai smarkiai užgrūdintas praeities kovų su broliais ir seserimis. Kartais dėl gardesnio ir kaloringesnio maisto kąsnelio, kartais dėl gražesnio rūbo, o kartais ir dėl puikiai reprodukcionuojančių tėvelių dėmesio. Negailestingos vaikystės pasekmės – atsisakymas tapti vyru tarybinėje kariuomenėje (kai kurie, žymūs, Lietuvos iliustratoriai nepabūgo pasinaudoti šia teise) ir po to sekęs įkalinimas Lukiškių kalėjime, bei nepakartojamos bado akcijos prie seimo, pavadinimu “sugrįžkime vaikystėn!” Kadaise buvęs svarbiu krikščionimi demokratu, dabar priklauso paksininkų šutvei. Pavojingas kovotojas, nes turi begalinę ištvermę ir nepakartojamą badavimo troškimą. Vis gi abejojama pacifistinio Petro sėkme – ekspertų sakoma, kad jaunuolis „per skystas“, juoba, kad jo pirmasis jo varžovas – Adolfo Hitlerio pasėkėjęs, brutalia jėga pasižymintis Mindaugas Gervinas.

Visvaldas Mažuonas: Taip pat “Fašistinių marginalų” komandos narys. Vadovaujančių pareigų flange negavo, nes nėra pakankamai gudrus net tam. Pagrindinis nusenusio „pederastos su jūreivio kepure“(©Algis Ramanauskas) ginklas – nepilnamečių pilietiškų žmonių tampymas už nosies, o po to tąsymaisis teismuose ir vieši atsiprašinėjimai. Griežtasis konditeris (tokia Visvaldo specialybė), girdėti gandai, priešininkui į akis, paskutinėmis kovos minutėmis, kai jau jaučiama fašistinio jūreivio egzistencijos pabaiga, nesibodi priešininkui į akis paberti cukraus pudros arba batono trupinių, nugvelbtų iš darbo, „Gudobelės“ kepykloje. Dėl šio veiksmo – visuose kovos menų turnyruose itin vengiamas. Visuose, tik ne „Jono Jonkos“ vardo!

Algirdas Padleckis: Raudonas kaip kraujas, stiprus kaip kūjis ir suktas kaip pjautuvas, kuris su tuo kūju kryžiuojasi.(©Guy Richie) „Raudonųjų komunistinių marginalų“ flango „Gatvės šunų“ kuopos vadeiva. Medžiotojo Algirdo vardo garbei pakrikštytas Algirdas Padleckis – būdamas mažas, žaidė su tėvelio ir senelio iš Maskvos parvežta Stalino saule, todėl žino, kas yra karštis, įtampa ir žiaurumas. Pasak gandų, jaunystėje kartu su savo neoficialiu krikštatėviu Medžiotoju Algirdu, raudonuoju tėveliu ir dar raudonesniu seneliu, savaitėmis, naudodamiesi žemomis naftos kainomis, sandeliuose, kluonuose ir aruoduose, iki regos netekimo, gerdavo benziną, užgerdami jį „Žigulinu“ alumi. Todėl dabar Algirdukas – graudžiai piktas, agresyvus ir aiškiai žinantis savo tikslą. Kovos klubo kuluaruose kalbama, kad Ančiuko Donaldo veidu pasižymintis marginalas – griežtai nusiteikęs laimėti B divizioną

Vytautas Šustrauskas: Šūdų diedukas. „Kai seime sukalens Kalašnikovai – tada bus tvarka!“ – kažkada sakė įtūžęs ubagų karalius. Vytautas – gyvenimo vėtytas ir mėtytas žmogus. Darbovietes, gyvenamąsias vietas ir žmonas herojus keitė ne vieną ir ne du kartus. „Iš kiekvieno darbo ėmiau tik tai, kas svarbiausia, pavyzdžiui, būdamas jūreiviu, ilgais plaukiojimo tik tarp vyrų mėnesiais aš išmokau įsigilinti į save, į savo pasąmonę, suprasti kas man patinka, kur man patinka ir kaip man patinka. Dirbdamas taksistu išmokau sąvadauti, o tai – irgi labai svarbu šiuolaikiniam kovotojui“ – iš žirnius į sieną beldę kažkada elgetų karaliumi tituluotas, žmonų su pasigardžiavimu boksuoti nevengiantis marginalas. Pasak patikimų šaltinių, padugnės tikroji pavardė – Shustovksyj Vytoft. Po viešo milžiniško jaučio kepimo Kauno rotušės aikštėje ir žygių autostrada Klaipėda – Vilnius, kovos menų turnyro metu, Vytautui Šustrauskui rankšluosčius padavinės keli šimtai tūkstančių Lietuvos asocialų. Kalbama, kad ištįsi mikroautobusų ešalonai jau juda iš Ruklos, turnyro vietos link.

Audrius Butkiavičius: Didus provokotorius, riaušių kurstytojas. Parasčiau – lietuviškasis Šarikovas. Nušiurelis, kažkada krašto apsaugos ministras, dabar – „Raudonųjų komunistinių marginalų“ flango „Gatvės šunų“ propagandos ir smogikų būrio vadovas. Kai prasižioja, tai kalba apie smurtą ar meluoja. Kalba su tokiu vidiniu pykčiu, ir tai daro taip rimtai, jog atrodo tuoj sprogs. Tupėjęs belangėje už kyšio paėmimą (15 000$), todėl, manoma, žino daugybę nešvarių būdų kaip sužaloti, bent trumpam akylumą užmiršusį priešininką. Vienintelis „Jono Jonkos“ vardo kovos menų turnyro dalyvis, piktesnis už pačia Aušrinį Mariją Pavilionienį. Linksmasis separatistas mėgsta sprogdinti tiltus, o po to dėl to melagingai apkaltinti ką nors kitą. Afganistane, Čečėnijoje, Lukiškėse ir Praveniškėse stažavęsis, prieš kameras kalbėdamas vos besitvardantis hyperagresyvusis diversijų specialistas partijas keičia kaip kojines, todėl yra super pavojingas varžovas, neleisiantis savo priešininkams nei sekundei prarasti budrumo. Pagrindiniai Šarikovo ginklai – nugaląsti dantų šepetėliai, parakanai (metaliniai strypai, ištraukti iš kalinių lovų), nuzulintos, iš gultų ištrauktos spyruoklės, taip pat sriubiniai šaukštai, nusmailintais galais. Partizaninei kovai ringe pasiruošęs menkysta užnugaryje turi didelę bukapročių šutvę, tarp kurių yra ir aktorių ir muzikantų.

Julius Vėsialka: Taikus ūkininkas. Potencialus Beno Rupeikos kalbinamas personažas. „Prie ruso buvo geriau“ – paklaustas apie artėjančią kovą sakė linksmasis, amžinai valdžia nepatenkintas, nuolatinis seimo narys. Ko gero labiausiai Rusiją mylintis marginalas. Paklaustas, ar pastarasis nebuvo vienas iš keturių komunarų, Julius Vėsialka sakė: „Neprisimenu. Aš tiek sumišęs, kad nebežinau kur kas buvo ir kur kas bus. Labai myliu Rusiją. Prie ruso buvo geriau. Gal ir apelsinu nebuvo, bet už tai kaip buvo dvasinga!“. Stikliuko megėjas mėgsta vulgariai kalbėti – taip iš vėžių išmuša savo priešininką. “Anas režia tiesą akysna” sako sena atsitiktinė Ukmergės kūrva, sėdinti šalia kovotojo, preskoferencijos metu. Kautis Julius nemoka, todėl ekspertų nurašomas į pralaimėtojų gretas. “Išeis, pakalbės ką nors apie Tarybų Sąjungą ir gaus į dudą” – štai kokia kovos baigtis, spėjama, įtikinamiausia visuose didžiausiuose šalies lažybų punktuose.

VytiSS Tomkus: Žiniasklaidos magnatas, „žalgiriečių“ judėjimo vadas. Šiuolaikinių, moderniųjų marginalų autoritetas ir būrėjas. Piktų liežuvių sakoma, kad VytiSS – tarpukario Antano Smetonos patikėtinio žydų klausimais, tačiau po karo, už didelius pinigus perėjo nacių pusėn Albino reinkarnacija. Už didėlius skūros išvertimo pinigus išleido pirmąjį „Respublikos“ tiražą, kuriame parašė visą tiesą apie gėjus ir žydus. Žymiausias antisemitizmo ir ksenofobijos skleidėjas Marijos žemėje. Labai turtingas – todėl itin pavojingas. Savo pinigais papirkti bet kurį priešininką. Už savo nugaros turi nemenką „žalgiriečių“ rankšluosčių padavinėtojų, pagal jo dūdelę šokančių personažų būrį. Turi tik vieną silpnybę – fetišistinį potraukį grožio salonams (soliariumams ir plaukų stilistams)

Susipažinkime su A diviziono turnyrine lentele:

Jono Jonkos vardo politinių padugnių (marginalų) kovos menų turnyro A diviziono dalyvių aprašymas:

Saulius Ožialis. Darbų mokytojas iš Tauragės. “Fašistinių marginalų” komandos narys. Neblogai įvaldęs įvairius, darbe su mokiniais dažnai naudojamus, buitinius rakandus (dildes, oblius, medžio tekinimo stakles). Aršiausius priešus (tokius, kaip Izraelio vėliava) mėgsta padegti. Jeigu priešas – nedegus arba padegimo procesui kas nors užkerta kelią (pavyzdžiui, policija), tuomet priešas, aršiojo  dibuko* iš Žemaitijos, plėšomas rankomis.
*Mitinis žydų personažas, savavališkai įlendantis į svetimo žmogaus kūną ir jį visiškai kontroliuojantis.

Valiarijus Ivanovas. Buvusios “Jedinstvo” lyderis. „Raudonųjų komunistinių marginalų“ flango narys. Mėgsta mušti į kokio nors komiško personažo kailį įlindusį Algį Ramanauską, o po to būti paimtas už pakarpos, gerai pakratytas ir tampomas teismuose. Akiplėšiškai meluoja sakydamas, jog kovojo UŽ Lietuvos laisvę, nors visiems aišku, kad iš tikro būtent PRIEŠ Lietuvos laisvę kovojo šis nuosaikiai pamptelėjęs Mykolo Burokevičiaus bendražygis.

Rolandas Pavlauskas. “Žalgiriečių susivienijimo” dalis. Sklinda gandai, kad jis ir yra tas žymusis Lietuvos maskatuoklis (ekshibicionistas), besišvaistantis prie įvairių darželių, sanatorijų, vėžiu sergančių vaikų ligoninių. Keletą kartą pastebėtas Kaune, ant „Kauko“ laiptų džiuginantis praeivius. Be sklaidymosi, vešlių, žilų ūsų ir ilgų, nerišlių, nesuprantamų, kelias minutes trunkančių sakinių „Žinių“ radijo eteryje, kažkuo išskirtiniu nepasižymi.

Aušrinis Marija Pavilionis. Vienintelis marginalų kovų dalyvis, kurio, kaip spėjama ir kaip teigiama, lytis yra moteriška. Sukaupęs/usi milžinišką kovų patirtį vaiduose už įvairiausių mažumų teises. Piktas/a kaip asmenybė. Labiau nei dauguma turnyro dalyvių nekenčia NATO ir Europos Sąjungos. Turėjo marginalą vyrą, kuris nudvėsė, todėl yra gyvenimo užgrūdinta. Nekenčia vyrų. Žiauri ir negailestinga Rolando Pakso bendražygė. Neabejotina A diviziono politinių padugnių kovos menų turnyro favoritė.

Mindaugas Stakviliavičius. „Raudonųjų komunistinių marginalų“ grupuotės narys. Ilgai buvęs užmarštyje, energetinio gėrimo prisrėbęs, prisikėlė didžiajam marginalų kovos menų turnyrui. Idėjinis komunistas, ilgus savo gyvenimo metus paskyręs kovai prieš partizanus. „Mano pranašumas – patirtis“ – sakė raudonasis nukaršėlis, besibintuodamas lavondėmėmis nusėtas kojas. Dėl savo aršumo ir patirties tikisi neapsijuokti ir patekti bent į antrąjį turnyro raundą.

Kasperas Pocius. Žmogus, užpatentavęs frazę „Pllivati nuosavibe yllla nusikallltimas, plaktiškai“. Supykęs, priešininkus pjauna savo neatšimpančiu, ties aštria, ereliška nosimi susikryžiuojančiu žvilgsniu, o supykęs iš apgaulingai niekur žiūrinčių akių, laido visa griaunančius lazerio spindulius. Raudonesnis, nei „Raudonųjų komunistinių marginalų“ flango nariai, tačiau savo ištreniruotą kūną slepiantis po juodai-raudona anarchija.lt vėliava kovotojas. Ringe, fantastiška, rišlia ir sklandžia iškalba sugluminami priešai, nuduriami aštria Kasparo Pociaus eseistikos plunksna. Jaunas, perspektyvus, daug žadantis kovotojas. Be jokios abejonės, vertas akylo stebėjimo viso turnyro metu ir dėl puikios savo komandos – fizinio pasiruošimo trenerio, brutaliųjų performansų atlikėjo Beno Šarkos, politinių sanklodų kritiko, taip pat menininko Redo Diržio ir marginalų kovos menų žinovo, rašytojo Dariaus Pocevičiaus.

Numirėliai marginalai. Dėl kovos menų turnyro, vienam tikslui susivieniję patys įvairiausi mirę marginalai: Rolandas Pavėlionis (visą gyvenimą paskyręs kovai prieš įvairiausias Europos institucijas, dabar drąsiai, kaip smarkiausias numirėlių marginalų atstovas lips į ringą), Kostas Kubilinskas (išgama, atsakingas už eilėraščių iš į Sibirą ištremtų žmonių surinkimą, partizanų išdavystes ir miegančių būrio draugų žudynes) Vytautas Petkiavičius (atsakingas už moralinį pasiruošimą, tendencingo šmeižto poskyrio administracijos vadovas), Stalino saulės atgabenimo Lietuvon skyriaus nariai: Salomėja Nėris (Taip pat „Skūros išvertimo“ poskyrio koordinatorė), Petras Cvirka (Buitinės masturbacijos lietuvių literatūroje susivienijimo vadas), Jonas Padleckis (Algirdo Padleckio senelis). Marginalai-numirėliai – stiprūs dvasia, tačiau kūno jie jau nebeturi. Kovų baigtį prognozuoti labai sunku, nes priešą nugalėti gali tik morališkai (pavyzdžiui, įkalbėti pasiduoti be kovos). Žinant, kad pirmasis priešininkas – Egidius Klumbys, Numirėlių marginalų šansai patekti į antrąjį kovos menų turnyro etapą – labai realūs.

Egidius Klumbys. Kovos menų turnyro organizatoriui Jonui Jonkai išsamių duomenų apie save nepateikė. Žinoma, kad mėgsta keisti partijas, frakcijas, flangus ir viską, kas lengvai keičiant atneša materialios naudos. Seimo posėdžiuose visada balsuoja „Prieš“. „Aš esu nelemtas nemąslus silpnavalis, todėl tikrai pralaimėsiu pirmą kovą mano mirusiems kolegoms“ – sakė Egidius Klumbys pirmojoje turnyro spaudos konferencijoje. Kaip bus – pamatysime netrukus.

Rytoj – B diviziono kovotojų muštynių schema ir išsamūs aprašymai!

Turnyro organizatorius, savininkas ir teisėjas: Jonas Jonka. Jono Jonkos žodis viso turnyro metu – lemiamas, neginčijamas ir neskundžiamas. Visi marginalų kovų turnyro dalyviai pasirašė specialius blankus, kuriuose teigiama, jog jie besąlygiškai sutinka su visais keliamais Jono Jonkos rekalavimais ir sugalvotomis taisyklėmis.

Turnyro taisyklės aiškios: taisyklių nėra. Dalyvauja 16 marginalų-kovotojų, iš kurių sudarytos aštuonios mušeikų poros. Kovotojai turnyre išlieka iki pirmojo pralaimėjimo. Muštynės iki pirmojo kraujo arba, jeigu abudu priešininkai sutartinai reikalauja – iki mirties. Egzistuoja du divizionai – A ir B. Šių divizionų nugalėtojai sutiks Lietuvos marginalų kovos menų turnyro didžiajame finale.

Turnyro A diviziono lentelė, burtų keliu suskirstytos poros ir išsamūs kovotojų aprašymai – jau rytoj!

(Dar turnyrui neprasidėjus, prie arenos, kurioje vyko spaudos konferencija, būriavosi milžiniška marginalus garbinančių išgamų minia)