“Visą gyvenimą taupiau”

Kristina Brazauskienė

http://www.g-taskas.lt/nauju-filmu-premjeros-lietuvos-kt-sausio-30-vasario-6-d/

P.S.  Pavadinime specialiai palikau klaidą.

Esant sunkmečiui, Švento Valentino dienos proga neišlaidaukite. Savo mylimam partneriui padovanokite ką nors pigaus.

Pavyzdžiui save…

Klipas:  http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12341047241232714110

P.S. Lietuvos Rytas, matyt bijodami reklamos niekam neduoda filmuko kodo :)

Žinau, kad “Frontera” vyną dabar geria tik nehurmanai, marozai ir kiti liežuvio neišmanėliai.

Pas mus, Kaune savitarnos kasų nėra…

Kai perku “Fronterą” kasininkės labai šaiposi.

Man patinka politika. Ypač lietuviška. Kviečiu pasižiūrėti kaip Vytautas Šustaukas kalba. Jis labai įdomiai kalba. Ne ponas atsirado. O girtam su brangiu kraisleriu važinėt ką, blogai buvo? Jis neleis Jums šokti. Jis Vytautas. Jis daug geria ir nemažai keikiasi.

Antrame video, kuriame šūdų dieduką aikštelėje pakeičia šlovingos giminės tęsėjas Algirdas Paleckis,  matome kaip mums, lyg tarp kitko primenami seni geri, laidinio telefono laikai. Tokio prasto. Ir geltono. Fone dominuoja kažkoks apdriskęs skuduras ir prasta spintelė. PRščikams rašau 10. Dabar dar daugiau giliai tarybinėn praeitin nugrimzdusių senukų ir rusiškų atmatų, taksistų, siuvėjų ir šaltkalvių širdžių priklauso jaunajam revoliucionieriui.  Tarp jų ir manoji!

Mano kvaila, pseudointelektualia galva, A.Ramanauskas-Greitai jau pasiekė kūrybinį dugną. Taip galvojau ir po kai kurių “Ragai” epizodų, bet padėtį gelbėjo tai, kad  tai laidai komandavo ne patys Ramanauskas ir Šapauskas, o “Dviračio” kūrybinė komanda.   Niekad nesitikėjau išvysti Algį Ramanauską, blevyzgojantį apie tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, globalinis atšilimas. O kur dar visokios kitokios klišės…

Kviečiu pasižiūrėti:

http://litofcai.ctv.lt/

Gana neblogas pavyzdys:

Dabar galvoju, ar aš pasenau, susidrožiau ir praradau humoro jausmą, ar kažkas negerai šitai “laidai”? Juk anksčiau dauguma Radioshow kvailiojimų man būdavo labai juokingi.

www.delfi.lt apie litofcus rašo:

“Ekrane Algio Greitai ir Justo Mamontovo personažai Litofcai – nelabai agresyvių jaunų Vilniaus padugnių parodija. Litofcas – tai rusiško kalėjimo subkultūros (fėnios) ir apgailėtino lietuviško mokyklinio švietimo suformuotas asmuo, kurio pasaulis apsiriboja prastais TV kanalais ir trynimusi „Akropolyje“. Litofcas geros dūšios, bet tik savo padjiezdo išsilavinimą gavęs kvailelis, stereotipų pritvinkęs ir savo teises žinantis pilietis.

Jis atrado internetą ir suvokė, kad savo kvailumą (gyvenimo tiesas) gali skleisti visai Lietuvai. Litofco tėvai – užaugę ir pragyvenę tame pačiame rajone, draugai – iš gretimo padjiezdo, jo herojai – kovinių filmų vyrukai ir merginos iš reklaminių plakatų, kurie priklijuoti jo kambaryje ant sienų.

Litofcas atmintinai moka filmo „Brat II“ garso takelį, bet nieko negirdėjo apie Coppolą ir Burtoną. Abu Litofcai nėra smurtininkai, jie greičiau primena pigius automagnetolų vagis. Litofcas kalba lietuviškai su Vilniaus akcentu, bet mąsto rusiškai. Litofcas yra grubus, nes nori būti „kietas“.”

Galbūt yra mano tamsųjį blogą skaitančių vilniečių? Ar tikrai egizstuoja tokia žmonių grupė, kaip Algio R. ir Justino M. apdainuojami personažai? Aš manau, kad gerais 15 metų paveluota, nes tokių jaunuolių nebėra net Kaune. O ir Budulio personažą įkūnyti gali ne kiekvienas. Kaip sakė vienas interneto komentatorius: “Tai ne stereotipų pašiepimas. Tai eilinis debilizmas”.  Patys “Litofcai” apie save rašo:  “Jis atrado internetą ir suvokė, kad savo kvailumą (gyvenimo tiesas) gali skleisti visai Lietuvai”. Tenka jiems visiems pritarti.

Atspėkite šio iškylaus politiko vardą ir pavardę, bei sukurkite jam trumpą gyvenimo aprašymą ir laimėkite puikų prizą: varovo darbą eiklaus medžioklio Algirdo pramoninėje medžioklėje!

Konkursas vyksta iki Vasario 16-osios dienos.

Aprašymų laukiame komentaruose. Nesnauskite, prizas tikrai įstabus!

Esu jaunasis politologas, todėl, kaip žinia, šiek tiek išmanau Lietuvos politiką. Ypač jos raidą, vystymąsi ir gyvavimą. Paklausykite, kokią įdomią istoriją jums papasakosiu. Taip, istoriją. Dviprasmiška, juk istorija vadinamas mokslas, aiškinantis dokumentuotą žmonijos istorijos praeitį. Taip pat istorija galime pavadinti tiesiog gražų, arba nelabai gražų pasakojimą. Pasakojimas gali būti paremtas tiesa, arba melagingas. Arba paremtas melaginga tiesa… Taigi, giliai įkvėpkite ir kartu su manimi (politologu Jonu Jonka) pasinerkite į užburiančia Lietuvos politikos istoriją…

Kadaise, seniai seniai (1993 metais) įsikūrė Lietuviška konservatorių partija. Jai vadovavo Vytautas Lansbergis. Palaukite, čia dar ne viskas , mieli skaitytojai. Keliais metais anksčiau (1990) susikūrė komunistų, kuriuos dabar vadiname socialdemokratais sambūris, pavadintas LDDP (Lietuvos darbininkų, ten kažkaip, partija. Žinių spragos, supraskite). Jai vadovavo tūlas rubuiliukas Algirdas Mykolas Brazauskas (sklinda gandai, kad adresu www.jonka.lt, skyrelyje “Medžiotojas Algirdas” galima rasti jo tinklaraštį su įspūdžiais iš paskutinių komercinės medžioklės išvykų. Aš sakau, kad negalima. Nes ten rasime tik personažą vardu Algirdas) Įdomu, tiesa? Nedėkime taško, toliau – dar įdomiau.

Nuostabios partijos, taip, skaitytojau? Taip, skaitytojau, nuostabios, taip. Tačiau šis pasakojimas ne apie jas. Šis pasakojimas apie du didžiųjų (TS-LK ir LDDP) partijų vaikiukus – “Nuosaikiuosius Konservatorius” ir partiją “Socialdemokratija 2000”. Kodėl jie mums turėtų rūpėti, greičiausiai paklausite Jūs. Todėl, kad jie labai įdomūs, atsakysiu aš.

Pradėkime nuo Nuosaikiųjų Konservatorių. Partija, pasak wikipedijos susikūrė ne taip ir seniai – 2000 metais. Jai vadovavo Gediminas Vagnorius, kuris mano žiniomis dar tais laikais vardą ir pavardę pasikeitė į Nuosaikusis Vytautas Lansbergis. Nuosaikusis Vytautas Lansbergis, skuosdamas lėkdamas pagal įvykių tėkmę, TS-LK, susijungus su Krikščionimis demokratais, pervadino ir savo partijėlę. Dabar ji vadinasi Krikščionių konservatorių politinę sąjungą. Keista, tiesa? Iš kur atsirado tie krikščionys pas Nuosaikųjį Vytautą Lansbergį? Velnias juos žino, mielas skaitytojau. Velnias juos žino… Teigiama, kad dabar, anksčiau keletą kartų paminėtas veikėjas, vėl vadinasi Gediminu Vagnoriumi. Neveltui sakoma, kad viskas gyvenime vyksta „rato“ formos ciklais – grįžta į pradinį tašką. Žinoma, kiek pasikeitę, patobulėję.

Kita nuostabi partija – komunistinės darbo partijos (vėliau, atskilimo metu žinomos kaip “Socialdemokratų partija”( vadovas Algirdas Brazauskas(jis nerašo į šį blogą))) iššika – Socialdemokratija 2000. Kai kas juos vadina tikraisiais socialdemokratais. Aš juos vadinu tiesiog Socialdemokratais 2000. Kadaise jos pirmininkas buvo Rimantas Dagys, bet vėlesniuose šaltiniuose jis minimas kaip Algirdas Brazauskas 2000. Dabar Rimantas Dagys, pasak nepatvirtintų žinių, žinomas kaip Rimantas Dagys, o Algirdas Brazauskas 2000 vardą perėmė kitas socialdemokratas 2000 – Arvydas Akstinavičius. Partijos vadovo postas vadinasi – Pirmininkas 2000. Ir šiaip ten pas juos, sakoma, viskas taip pat kaip pas socialdemokratus, tik kad „2000”.

Na ir ilga istorija gavosi. Reikėtų kažkokio epilogo. Jo nebus. Jo nebus tol, kol gyvuos nuosakieji krikščioniškieji konservatoriai su Nuosaikiuoju vadu priešakyje, ir Socialdemokratai 2000, savo eisenos vedliu – vadu 2000. Laukite naujų pasakojimų.

Iki susitikimo kitoje Lietuvos politinės istorjos pamokėlėje!

Nuosaikusis Jonas Jonka 2000.

“Sveiki, aš Romas Kalanta. Kelintais metais aš susideginau?”

Marius iš Klaipėdos, paskambinęs savo istorijos mokytojai.