Atspėkite šio iškylaus politiko vardą ir pavardę, bei sukurkite jam trumpą gyvenimo aprašymą ir laimėkite puikų prizą: varovo darbą eiklaus medžioklio Algirdo pramoninėje medžioklėje!
Konkursas vyksta iki Vasario 16-osios dienos.
Aprašymų laukiame komentaruose. Nesnauskite, prizas tikrai įstabus!
Esu jaunasis politologas, todėl, kaip žinia, šiek tiek išmanau Lietuvos politiką. Ypač jos raidą, vystymąsi ir gyvavimą. Paklausykite, kokią įdomią istoriją jums papasakosiu. Taip, istoriją. Dviprasmiška, juk istorija vadinamas mokslas, aiškinantis dokumentuotą žmonijos istorijos praeitį. Taip pat istorija galime pavadinti tiesiog gražų, arba nelabai gražų pasakojimą. Pasakojimas gali būti paremtas tiesa, arba melagingas. Arba paremtas melaginga tiesa… Taigi, giliai įkvėpkite ir kartu su manimi (politologu Jonu Jonka) pasinerkite į užburiančia Lietuvos politikos istoriją…
Kadaise, seniai seniai (1993 metais) įsikūrė Lietuviška konservatorių partija. Jai vadovavo Vytautas Lansbergis. Palaukite, čia dar ne viskas , mieli skaitytojai. Keliais metais anksčiau (1990) susikūrė komunistų, kuriuos dabar vadiname socialdemokratais sambūris, pavadintas LDDP (Lietuvos darbininkų, ten kažkaip, partija. Žinių spragos, supraskite). Jai vadovavo tūlas rubuiliukas Algirdas Mykolas Brazauskas (sklinda gandai, kad adresu www.jonka.lt, skyrelyje “Medžiotojas Algirdas” galima rasti jo tinklaraštį su įspūdžiais iš paskutinių komercinės medžioklės išvykų. Aš sakau, kad negalima. Nes ten rasime tik personažą vardu Algirdas) Įdomu, tiesa? Nedėkime taško, toliau – dar įdomiau.
Nuostabios partijos, taip, skaitytojau? Taip, skaitytojau, nuostabios, taip. Tačiau šis pasakojimas ne apie jas. Šis pasakojimas apie du didžiųjų (TS-LK ir LDDP) partijų vaikiukus – “Nuosaikiuosius Konservatorius” ir partiją “Socialdemokratija 2000”. Kodėl jie mums turėtų rūpėti, greičiausiai paklausite Jūs. Todėl, kad jie labai įdomūs, atsakysiu aš.
Pradėkime nuo Nuosaikiųjų Konservatorių. Partija, pasak wikipedijos susikūrė ne taip ir seniai – 2000 metais. Jai vadovavo Gediminas Vagnorius, kuris mano žiniomis dar tais laikais vardą ir pavardę pasikeitė į Nuosaikusis Vytautas Lansbergis. Nuosaikusis Vytautas Lansbergis, skuosdamas lėkdamas pagal įvykių tėkmę, TS-LK, susijungus su Krikščionimis demokratais, pervadino ir savo partijėlę. Dabar ji vadinasi Krikščionių konservatorių politinę sąjungą. Keista, tiesa? Iš kur atsirado tie krikščionys pas Nuosaikųjį Vytautą Lansbergį? Velnias juos žino, mielas skaitytojau. Velnias juos žino… Teigiama, kad dabar, anksčiau keletą kartų paminėtas veikėjas, vėl vadinasi Gediminu Vagnoriumi. Neveltui sakoma, kad viskas gyvenime vyksta „rato“ formos ciklais – grįžta į pradinį tašką. Žinoma, kiek pasikeitę, patobulėję.
Kita nuostabi partija – komunistinės darbo partijos (vėliau, atskilimo metu žinomos kaip “Socialdemokratų partija”( vadovas Algirdas Brazauskas(jis nerašo į šį blogą))) iššika – Socialdemokratija 2000. Kai kas juos vadina tikraisiais socialdemokratais. Aš juos vadinu tiesiog Socialdemokratais 2000. Kadaise jos pirmininkas buvo Rimantas Dagys, bet vėlesniuose šaltiniuose jis minimas kaip Algirdas Brazauskas 2000. Dabar Rimantas Dagys, pasak nepatvirtintų žinių, žinomas kaip Rimantas Dagys, o Algirdas Brazauskas 2000 vardą perėmė kitas socialdemokratas 2000 – Arvydas Akstinavičius. Partijos vadovo postas vadinasi – Pirmininkas 2000. Ir šiaip ten pas juos, sakoma, viskas taip pat kaip pas socialdemokratus, tik kad „2000”.
Na ir ilga istorija gavosi. Reikėtų kažkokio epilogo. Jo nebus. Jo nebus tol, kol gyvuos nuosakieji krikščioniškieji konservatoriai su Nuosaikiuoju vadu priešakyje, ir Socialdemokratai 2000, savo eisenos vedliu – vadu 2000. Laukite naujų pasakojimų.
Iki susitikimo kitoje Lietuvos politinės istorjos pamokėlėje!
“Sveiki, aš Romas Kalanta. Kelintais metais aš susideginau?”
Marius iš Klaipėdos, paskambinęs savo istorijos mokytojai.
Kaip žinia, vyksta seksualiausių Lietuvos žmonių rinkimai.
Kviečiame visus Lietuvos vyrus balsuoti už SVETLANĄ PRONINĄ. Ji yra seksualiausia,
“Panele, Jūs tokia graži, tačiau aš Jus jau kažkur mačiau.
Nebuvote, kartais, iškaldinta ant monetų?”
Aš.
Šiandien sapnavau, kad prie manęs prieina Romas Kalanta ir sako:
- Tu ką, nac*ui, galvoji, kad aš jeigu aš jau numiręs, tai manęs nebesaugo jokios autorinės teisės?
Pabudau išpiltas šalto prakaito.
Feisbuke atsirado nauja grupė – “Pseudointeletkualai”.
Visus mano tinklaraščio skaitytojus kviečiu prisidėti.
“Bjork nebuvo verta tų dviejų milijonų litų. Geriau už tuos pinigus būtų nupirkę Džono Lenono pelenus.”
Marius “Kringelis” Menulis
