Nuostabi žinia – šaunusis alkoholikas, kaimo žurnalistas, nesuskaičiuojamo skaičiaus vienišų kaimo moterų vaikų tėvas, nenuilstantis Benas Rupeika mažjoje LTV2 studijoje, gavo laidelę apie pasaulio futbolo čempionatą pravesti. Ir kad jau priskvies svečių!

Laidos pradžia

Pirmas svečias:

Benas Rupeika: Nutukęs tarakonas
Nutukęs tarakonas: Kas nutukęs tarakonas?
Benas Rupeika: Atkutot, Maradona?
Diego Maradona: Jo, atkutau.
Benas Rupeika: Tai kaip uostosi kokainas?
Diego Maradona: Kur kokainas? Norėčiau dabar kokaino.
Benas Rupeika: Kaip sužaidė Higuaninas klausiu.
Diego Maradona: Neblogai sužaidė, nors nemačiau varžybų.
Benas Rupeika: Kaip tai nematėt, Jūs gi treneris!
Diego Maradona: Koks žiauberis?
Benas Rupeika: Treneris.
Diego Maradona: A, taip, treneris. Palaukite, ką aš treniruoju?
Benas Rupeika: Argentina.
Diego Maradona: Ah taip. Argentinos treneris aš.
Benas Rupeika: Diego, kodėl studijoje pasirodėte nesiprausęs?
Diego Maradona: Če Gevara liepė.
Benas Rupeika: Ačiū už trumpučius atsakymus viso gero!
Diego Maradona: Buenos Airėse dabar 8:45, o čia, Pietų afrikos respublikos ne tiek daug.
Benas Rupeika: Iš kur žinote?
Diego Maradona: Turiu du laikrodžius. Teko prasibadyt papildomų skylių apyrankėse, per nutukusius riešus laikrodžio susisegti neina.
Benas Rupeika: Ačiū,  Diegai.
Diego Maradona: Ačiū, Benai.
Benas Rupeika: Viso gero Diegai!
Diego Maradona: Eik nahui, Benai!

Antras svečias:

Benas Rupeika: Sveiki, Andriau!
Velionis Andrius Ūsas: Anoks čia sveiki…
Benas Rupeika: Sveikas gyvas, sakau, Andriau!
Velionis Andrius Ūsas Nei sveikas, nei gyvas.
Benas Rupeika: Kaip tai, nei sveikas, nei gyvas?
Velionis Andrius Ūsas Tu ką, spaudos neskaitai?
Benas Rupeika: A, jo. Tai kaip gyvenime važiuojasi?
Velionis Andrius Ūsas Ai, tai važiuojasi po truputį.
Benas Rupeika: Tai ar išbėgsi dar, Andriau?
Velionis Andrius Ūsas Tai neišbėgsiu.
Benas Rupeika: A ko?
Velionis Andrius Ūsas Tai, kad nebegyvas jau.
Benas Rupeika: O taip, gi nebegyvas. Prisvažinėjai ką? Tai ar labai negyvas?
Velionis Andrius Ūsas Su saiku.
Benas Rupeika: Su saiku, sakote?
Velionis Andrius Ūsas Taip, su saiku.
Benas Rupeika: Tai ko dabar tavo pavardė Ūsas, o tu be ūsų?
Velionis Andrius Ūsas Tai kad ir taip kiaulė, į mentą panašus.
Benas Rupeika: Tai ką, dabar ūsų nebereikia?
Velionis Andrius Ūsas Nereikia.
Benas Rupeika: Tai užsiaugink ir rytoj ateik su ūsais.
Velionis Andrius Ūsas Tai kad neateisiu…
Benas Rupeika: Tai kodėl neateisi? Nenori būt mažamečių mačo?
Velionis Andrius Ūsas Tai kad nebegyvas jau aš, kokių bibių man mačo būti?
Benas Rupeika: Viso gero, Andriau, eikite iš studijos.
Velionis Andrius Ūsas Tai kad nepaeinu.
Benas Rupeika: Paeinate, neišsipisinėkite gyvame eteryje.
Velionis Andrius Ūsas Neišsipisinėju, rimtai, išneškit kas nors mane. Nahui čia mane iš viso atvilkot?
Benas Rupeika: Tai kad juokinga…. Viso gero Andriau!

Trečias svečias:

Benas Rupeika: Šalia manęs sėdi beždžionė.
Ganos rinktinės kapitonas: Aš ne beždžionė.
Benas Rupeika: O kas tu toksai?
Ganos rinktinės kapitonas: Aš Ganos rinktinės kapitonas.
Benas Rupeika: Rimtai. Žiūrėkit, kaip atrodo Ganos rinktinės kapitonas.
Ganos rinktinės kapitonas: Kaip aš atrodau?
Benas Rupeika: Kaip beždžionė.
Ganos rinktinės kapitonas: Viso negero.
Benas Rupeika: Viso negro?
Ganos rinktinės kapitonas: Ne, viso negero, tau, kūrva, benai. Pasprink degtine.
Benas Rupeika: Va čia tai atsisveikinimas. Kada nors  būtinai paspringsiu.

Ketvirtas svečias:

Benas Rupeika: Šalia manęs sėdi Algirdas.
Laidos Režisierius: tai gana gal čia tų lavonų?
Benas Rupeika: Šitas kitoks
Laidos Režisierius: Kuo kitoks?
Benas Rupeika: Raudonas visas, gerai atrodo.
Laidos Režisierius: Chujnia, raudonas ar ne raudonas, gruskit lauk.
Scenos darbininkai: Tai kur mums jį dėt?
Laidos Režisierius: Pohui man. Pakaskit prie Lenino Raudonoj aikštėj, ar į katedrą nuneškit, pasidžiaugt liaudžiai, sakau, pohui man.

Penktas svečias:

Benas Rupeika: Sveikas, Ervydai.
Ervydas Čekanavičius: Sveikas, Benai.
Benas Rupeika: Noriu priminti, kad su Ervydu esame seni Sąjūdžio draugai.
Ervydas Čekanavičius: Kekeke (valiūkiškai nusijuokia Ervydas). Esame buvę tokiam, esame.
Benas Rupeika: Tai ko dabar liūdnas, Ervydai?
Ervydas Čekanavičius: Kad nebegaunu dėmesio.
Benas Rupeika: O kokio dėmesio tau trūksta?
Ervydas Čekanavičius: Iki Ūso buvau žymiausias Lietuvos pedofilas, priedo dar pederastas ir motkrušys, o dabar, mane visi pamiršo.
Benas Rupeika: Nesėkmė, Ervydai, nesėkmė. Vis dėlto, kaip įvertintumėte pasibaigusias rungtynes?
Ervydas Čekanavičius: Ai, neįdomios man tos rungtynes?
Benas Rupeika: Kodėl?
Ervydas Čekanavičius: Per seni vyrai.
Benas Rupeika: Tiesa, Ervydai, pamiršau.
Ervydas Čekanavičius: Bet tavo sūnėnas niekada nepamirš. Hihihi (valiūkiškai nusijuokia vėl)

Šeštas svečias

Benas Rupeika: Laba diena, šiukšle!
Kristiano Ronaldo: Aš ne šiukšlė, aš Kristianu Ronaldu.
Benas Rupeika: Kad tas pats.
Kristiano Ronaldo: Ne tas pats.
Benas Rupeika: O kuo ne tas pats?
Kristiano Ronaldo: Nežinau.
Benas Rupeika: Viso gero, šiukšle.
Kristiano Ronaldo: Viso, Benuli!

Septintas svečias:

Benas Rupeika: Kovosiu ligi galo!
Drąsius Kedys: Na na na na na – hey!
Benas Rupeika: Ką tu?
Drąsius Kedys: Nieko, ką tu?
Benas Rupeika: Pisuosi va, ir tiek….
Drąsius Kedys: Žiūrėk su kuo pisiesi, amžiaus ta prasme.
Benas Rupeika: Tai žiūriu žiūriu.
Drąsius Kedys: Nu žiūrėk tu man. Varau aš į Palangą.
Benas Rupeika: Vėl Laukiniam vakarų salūne padavėjas kirkinsi?
Drąsius Kedys: Nu kirkinsiu. O klausyk, galiu Ūso lavoną su savim pasiimt?
Benas Rupeika: Tai pasiimk, jau dvokia jisai čia mums.
Andrius Ūsas: Nereikia! Palikit mane čia!
Benas Rupeika: Tai pasiimk pasiimk, Drąsiau, vis linksmiau bus Palangon važiuoti.
Drąsius Kedys: Pasiėmiau. Ačiū. Viso gero.
Benas Rupeika: Viso gero.

Štai taip baigėsi pirma Beno Rupeikos surengta futbolo laida.

Benas Rupeika: Su jumis buvo Tautrimas Meškonis. Dalbajobiškiausias visų laikų pasaulio komentatorius.
Tautrimas Meškonis: Kas kvietė dalbajobą?
Benas Rupeika: Ne, ne pamiegok, Tautrimai. Rytoj turėsi priburbuliuot daug vikipedijos į eterį.
Tautrimas Meškonis: Tikrai priburbuliuosiu. Valinu nahui, aš esu pats blogiausias komentatorius!
Benas Rupeika: Viso gero ir Jums, mano gerbėjai!

Laidos pabaiga.

„Hare Krishn” kilsteldamas ranką nuoširdžiai riktelėjo Krišna.

„Laudetur Jesus Christus!” nuolankiai linkteldamas iššieptą apžėlusį veidą atsakė Jėzus.

Kur buvęs kur nebuvęs tųdviejų tarpą įlindęs vyrutis kruvinomis akimis sušuko “ Allahu Akbar” ir nykščiu numygdamas sprogdiklį griuvėsiais pavertė nemažą dalį Centrinio Paryžiaus kvartalo.

Panašiu metu, keli metai ten ar atgal, visai kitam Europos krašte, didis menininkas (dailininkas ir kompozitorius) Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Lietuvos lenkas savo esybe,  pasroviui geso,  sirgdamas sifiliu.

Romas gi, savo ruoštu, įvykių sūkurio nuošalėje pabijojęs likti, išsiprašė ekshumacijos ir iš valdžios pareikalavo dar vieno viešo padegimo, žinomoje Laikinosios sostinės vietoje.

Medžiotojo Algirdo į bažnyčią neįleido. Bijojo, matyt, kad pradės šaudyt bet kur. Šerno akimis.

Ar teisybė, kad Brazauską balzamuos ir apkabinę sovietiniais ordinais, medaliais ir ženkliukais padės  po stiklu Valdovų rūmuose švytėti, bet rodys tik užsienio turistams, kad lietuviai kiaulienos riebalais suteptom rankom tos šviesos nenuterliotų?

Nuoširdūs portalo jonka.lt žurnalistų sveikinimai dviems didikams Leonidams – Brėžniavui ir Donskui, vardo dienos proga!!!

“ŽADINAME MES TAUTĄ!”, sušukome visi trys, pabudę vienu metu. Tautos žadinimas skambiu šūksniu ir pasibaigė, nes tuč tuojau, dar nevalytomis burnomis, puolėme užsiiminėti seksu trise (nebijokite, draugai, tokia proga naudojamės prezervatyvais – keičiant partnerį, keičiame ir sargį, saugomės, beveik kasdien maudomės po dušu). Kartais mums įvyksta pilna erekcija, o dabar aprašomas atvejis kaip tik toks ir buvo, todėl pažadinti tautos su pažadintais peniais mums ir dar kartą nepavyko. Tačiau pažadu – nesiliausime mėginti.

Jeigu kam įdomi mūsų dienotvarkė, tai rytais, po homoseksulios miniorgijos, skaitome laikraščius. Už dyką gauname “Respubliką”, “Vakaro žinias”, “Julių ir Brigitą”, “Vakarų ekspresą”. Perskaitę popierinę spaudą, susėdę prie stalo užsrebiame putros, iki vakaro žiūrim “Pūko” televiziją, vėliau klausomės ELTOS parengtų naujienų reportažų per “Žinių” radiją, o prieš pat naktį, drauge su kitais kalinčiais vyrais, išvesti į bendrą koridorių, spoksome į vieną iš daugelio ant sienos priklijuotų Vito Tomkaus plakatų ir bandoje, kuo garsiau dūsaudami, onanizuojamės. Tokia štai mūsų diena – gašli, pilna melo, šmeižto, ksenofobijos ir nusagstyta “Respublikos” skaitinių, garsinių ir vaizdinių grupės paliktais sėklos pėdsakais. Kiti vyrai skundžiasi, kitiems vyrams viso šito jau per daug, tačiau mes trys jaučiamės tarytum rojuje.

Būna ir ne tokių šviesių akimirkų.

-Keturi šimtai antros B kameros gyventojai, Rašytojai Kostas K., Vytautas P., ir Petras C., yra kviečiami privalomai atvykti į B bloko apylinkės teismo rūmus. Neatvykusiems gresia griežčiausia vidaus tvarkos pažeidimo bausmė – susilaikymas! – Išgirdome per vietinius garsiakalbius, trumpam pritilus Rolando Paulausko balso įrašui.

Supratote teisingai. Vakar vietinis teismas bandė nuteisti Kostą. Pagalvojome – koks tikslas teisti, jeigu mes čia ir taip amžinai. Ką jie padarys? Prie bausmės pridės porą metų? Amžinybė plius dar keli?

Jums turbūt įdomu kuo Kostas nusidėjo. Labai paprasta, kai supranti gyvenvietės sistemą. Didžioji žiuri, akivaizdžiai kažkam iš kitų vietinių kalinių pasiskundus, vargšelį apkaltino pyzdos laižymu.

-Kostai, ar esi laižęs pyzdą? – po pasisveikinimo rūsčiu balsu lietuviškai paklausė tamsiaodis teisėjas.

-Ką Jūs, Jūsų kilnybę, - save ginančią kalbą pradėjo Kostas, – nesu pyzdos akyse matęs. Ir jeigu kas nors, neduok Die, prikištų pyzda prie manęs mažesniu nei pusės metro atstumu – prisiekiu, apsivemčiau.

-Net internete? – nemenkai sutrikęs, panašu, kiek atlėgęs, paklausę negras su plaktuku.

-Pone tesėjau, ponai prisiekusieji, jeigu atvirai, – įsijautė Kostas – gyvenime esu prisilaižęs įvairiausių dalykų. Kai kurių iš jų jūs net nesate regėję. Esu laižęs tokių įdomių daiktų, kad niekas net netiki, jog tie daiktai galėtų būti laižomi. Taigi teoriškai įmanoma, kad tarp tų daiktų galėjo patekti ir pyzda, mat aš nė nenumanau kaip pyzda atrodo. O ir girdėjęs apie pyzdą esu tik trupinius – nosinėle nuo kaktos nusivalęs prakaitą, toliau triuškinančius argumentus žėrė kaltinamasis - Be to, esu 1962 metų mirimo. Tais laikais dar nebuvo interneto. Pornografiją platino jūreiviai, su jais jokio kontakto neturėjau, nors, pripažinsiu, gerdavau daug.

Aišku, akivaizdu ir aišku – Kostą išteisino.  „Nekaltas!“ vienu balsu suriko prisiekusiųjų komisija.

Čia teismo procesai susilaukia labai daug dėmesio, mat, tai – bene vienintelė vietinių gyventojų pramoga. Ištikimo bendražygio autoritetas smuko. Na, gal ne smuko, tik pradėjo šlubuoti. „Kaip šlubam žydui iki dangaus“, dažnai aidi izoliuotoje mūsų visuomenėje. O kuo jau kuo, bet šlubu žydu niekas tikrai nenori būti – kažkur, už keliolikos, o gal tik kelių sienų, bausmę atlieka aukštą vietą kalėjimo hierarchijoje užimantis Adolfas Hitleris.

Visiems grįžus į savo celes, su Kostu užsiėmė oraliniu seksu, besiklausydami priverstinio ir monotoniško, antivalstybinio Kęstučio Pūko burbesio per vardinį jo radijo kanalą. Petras Cvirka, tuo tarpu, liesdamas save, stebėjo kaip mes visą tai darome. Momentui ištraukiau iš savo burnos Kosto K. varpą ir švelniu balsu paklausiau:

- Kostai, ar tu tikrai nesi laižęs pyzdos? Prašau, prisiek man, bijau, jog kitaip.. – Mano akyse pasirodė ašaros – mes nebegalėsime būti kartu…

-O Tu, Vytautai, ar į šaltibarščius papildomai įsidedi grietinės? – lakoniškai į nepatogų klausimą atsakė Kostas.

Abu gardžiai nusijuokėme. Sekundei pagalvojau, kad vis dėlto gerai čia, pragare – bent jau žiemos šiltos. Mums, rašytojų sąjungos nariams ir po mirties, nė velnio neišeitų susitaisyt kameroj nuo šalčio sprogusio radiatoriaus. Švelnios rašytojiškos rankos skirtos ne radiatoriams, o, veikiau, subinėms knibinėti.

Dailininko iš Panevėžio, penkioliktos vidurinės iliustracija

Šeštadienį, kovo 27 dieną, 20.30 val. visame pasaulyje, suinteresuoti žemės gyventojai išjungs elektros lemputes…

Pasakysiu atvirai: uostykite bumbulus, antiglobalistiniai kretinai. Einu supilsiu visas namie prisikaupusias maistines šiukšles į plastmasinės taros  konteinerį.

Tą raginu padaryti ir Jus, mieli skaitytojai!

Paleiskime oran šiukšlių balandžius!

IR KUR MES DABAR NUĖJOME?

AČIŪ TAU, NEPRIKLAUSOMYBE,  KAD NEBETURIME KO VALGYTI, O UŽ ORĄ YRA KOMUNALINIS MOKESTIS.

Buvo galybė įvairiausių gandų apie artimus kadencijas baigusių Lietuvos prezidentų ryšius su vieningosios Vokietijos tėvu Adolfu Hitleriu. Pradžioje Antanas Smetona, vėliau, kalbama, slaptai su iškiliausiu visų laikų vakarų/vidurio Europos politiku santykiavo Algirdas Mykolas Brazauskas, galiausiai estafetę perėmė neteisėtai nušalintas žmonių Prezidentas Rolandas Paksas (įdomus prietaras: Rolandas rūkyti bintą išmoko būtent iš vyro, paties Pakso meiliai vadinamo Dėde Adžiu). Kai kuriuose visuomenės sluoksniuose minima, kad kaip tik Adolfas Hitleris ir padarė Dalios Grybauskaitės ranką tvirta, o kūno kalbą, veido miną ir šukuoseną beveik tobulomis.

Milžinišką skandalą sukėlė Laimos Paksienės išprovokuotas, paprasto valstiečio pinigais padengtas, kelių Kauno Prezidentūros kambarių euroremontas. Tik dabar, akylų socialistinio portalo Jonka.lt žurnalistų pastangomis paaiškėjo kraupi (tačiau kartu ir džiuginanti) tiesa. Kauno Prezidentūroje, pirmosios Lietuvos ponios suremontuotuose kambariuose apsigyveno Adolfas Hitleris!

Paklausykime liudininko pasakojimo:

„Vasario 16 dieną, eidamas namo iš baro „Pas Stenley“, pastebėjau iš senosios laikinosios sostinės prezidentūros kamino virstančius juodus dūmus.  „Kas tai galėtų būti“ pagalvojau. „Negi pagaliau įvyko tai, kas turėjo įvykti ir Paksų šeimyna grįžo namo?“. Nusprendžiau patykoti už Prezidento Aleksandro Stulginskio bronzinės skulptūros ir išvydau įstabų reginį. Vėlai naktį, ar anksti ryte, nesvarbu, apie antrą valandą, pastato durys atsivėrė ir laukan, įsikandęs pypkę, išėjo neaukštas ūsuotas vyrutis, baltu kariniu švarku iki kelių, nešinas virtuvine kėde. Kaip mat jį pažinau, nes domiuosi istorija. Tądien kiekvieno pastato sienas puošė lietuviškos trispalvės, matyt dėl to, kad Rumšiškėse vyko užgavinių šventimas. Žiema žiema, bėk iš kiemo! Kuo aš baigiau? Ak, taip. Savimi pasitikinčio ūsuoto vyriškio eisena išdavė, tai – reichskancleris Adolfas Hitleris! Jis vaikščiojo po kiemelį išdidus nelyginant patinėlis povas, vis sustodavo prie buvusių Lietuvos prezidentų, šalia jų skulptūrų pasidėdavo virtuvinę kėdę, ant jos pats užlipdavo, pasipuikuodavo, nulipdavo ir eidavo prie sekančio monumento.Tai tęsėsi apie valandą, o Adolfui baigus vakarinį pasivaikščiojimą, nukulniavau namo. Eiti darėsi vis sunkiau, nes buvau girtas, o slapčia laukdamas gero kadro, gėriau dar“.

Ko gero vienintelio teisingo lietuviško naujienų portalo Jonka.lt skaitytojams pateikiame kelias pikantiškas nuotraukas.Abi darytos panašiu metu. Viena – išpažintį atlikusio anonimu panorusio išlikti skaitytojo, Vasario 16-ąją, o kita – tiesiog liudininko autoportretas.

Jaunojo operatoriaus užfiksuotas Vasario 16-osios Prezidentūros kiemelio vaizdas:

Liudininkas visame gražume:

Galvojau jau niekada Jums neberašyti. Mane netikėtai atleido iš „Respublikos leidinių grupės“ ksenofobinės propagandos kanclerio pareigų, todėl kuo rimčiausiai mąsčiau apie savižudybę. Bet po to, taip pat nelauktai įsižiebė viltis gyventi, mat Vitas nuoširdžiai atsiprašė įvykus nesusipratimui, o kelias savaites, kuomet negalėjau dirbti savo mylimo darbo įteisino kaip apmokamas atostogas. Be to, atsirado šis tas, ko su Jumis, mieliausi mano gerbėjai nepasidalinti būtų baisi nuodėmė.

Su dviem labai artimais man draugais, snieguotą šių metų Vasario 14 (Šv. Valentino) rytą, vos išaušus, dūmėme į Palangą, kur buvome užsisakę trivietį kambarį prašmatniuose nakvynės namuose, švęsti visiems Lietuvos žmonėms labai artimos ir iškilmingos šventės. Nuvažiavus vos daugiau nei pusė kelio (ne paslaptis – esu kaunietis), trisdešimčiai kilometrų aplenkus Kryžkalnį, buvome sustabdyti į kelią staigiai išbėgusio Lietuvos policijos uniforma pasipuošusio pareigūno.

Vyšninio BMW ekipažo nariai: vairuotojas (Donatas Č.) ir gale sėdėję du keleiviai (aš, Jonas J. ir Modestas A.(vyrų pavardės ir pravardės, tokios kaip Modemas ar Mozė, redakcijai žinomos)) nutuokėme, kad jokio smarkaus pažeidimo neįvykdėme, todėl nedelsiant sustojome. Vėliau viskas klostėsi taip:

-Policininkas Genrikas Kapcikevičius! – prisistatė tvarkos sergėtojas ir pareikalavo vairininko vairuotojo pažymėjimo ir kitų kelių eismo įstatymuose parodyti reikalaujamų dokumentų.

Donatas Č, draugų kartais vadinamas tiesiog Čerka, pakluso teisėtam pareigūno reikalavimui ir pateikė dokumentus.

-Prašau. – Nedrąsiai tarė jis ir per pusiau pravertą ranką liekna ranka ištiesė šūsnį popierių.

-Kviečiu ateiti į mano automobilį. – tik pažvelgęs į vairuotojo pažymėjimą, griežtu tonu pareikalavo policininkas Genrikas ir kaip mat pridėjo – Nepaklusimas nurodymui bus traktuojamas kaip pasipriešinimas policijos pareigūnui.

Donatas, žinoma, kaip ir mes, kitu du kelionės draugužiai, nebuvo pačio tvirčiausio sudėjimo ir žinojo, kad būtų neprotinga nuo uniformuotojų sprukti automobiliu, apautu vasarinėmis padangomis, todėl nedelsiant išlipo iš automobilio ir mūsų pusėn numetęs lakonišką frazę „blet, kas dabar bus?“ patraukė link kelkraštyje stovinčio ratuoto laikinojo patrulių posto. Kaip sužinojome vėliau, jų automobilyje vyko pokalbis panašus į šį:

-Jūs Donatas Č, taip? Vitoldo Č. Sūnus? – rūsčiai paklausė antrasis ekipažo narys, net kelis kartus paprašytas nesugebėjęs tiksliai pasakyti savo vardo ir pavardės.

-Na taip, - nesiginčijo Donatas, - Vitoldo Č sūnus.

-Jūsų tėvas mums yra skolingas keturis šimtus litų, todėl norėtumėme, kad skolą nedelsiant gražintumėte. – Neleisdami nė paklausti kodėl sustabdė tariamą pažeidėją savo kelionės sutrikdymo tikslą atskleidė pareigūnas Genrikas Kapcikevičius.

-O kuo dėti aš ir mano tėvas? Gal jo skolos ir prašykite! – Logiškus argumentus išdėstė Donatas Č.

Policininkams aiškiai nepatiko toks pažeidimu įtariamo vairuotojo tonas, todėl Donatui Č. buvo liepta išlipti iš automobilio ir laukti. Vyrai grėsmingais veidais patraukė mūsų link ir agresyviai nužvelgė mus pro šoninį automobilio langą.

Antrasis, nežinomu panorėjęs išlikti vyras, bananu pabeldė į mašinos dureles ir liepė mums išlipti.

-Rankos ant BMW! – Sušuko. – Ką, kūrvos, narkotikus rūkot?

-Nieko mes nerūkom! – Atkirto Modestas A. ir pajuto kaip jo kūną glamonėja stiprios Žaliojo Incognito rankos.

-Tikrai nieko nerūkom! – pridėjau ir pravirkau, dėl to, kad pareigūnas Genrikas pradėjo glostyti mano pilvą, keliu prispaudęs mane prie automobilio šono.

Jaučiausi visiškas bejėgis.

Ėmė dar labiau snigti ir mūsų plaukus (ir kailines kepures su snapeliais) uždengė kelių centimetrų storio sniego patalas.

-Renkitės iki pusės, gyvuliai! – Gašlias rankas nuo manęs pagaliau nuplėšęs įsakė Genrikas Kapcikevičius, į veidą nutaikydamas iš dėtuvės ištrauktą tarnybinį revolverį.

Buvo labai baisu, todėl rengėmės. Abu.

-Ir batus! – rėkė toliau žaliasis autostrados demonas.

Nusiavėme ir batus. Susigėdau, nes Modesto A. kojinės buvo netoleruotinai skylėtos, o mano, maža to, kad kiauros, dar ir klaikiai dvokė dvėseliena.

Ir kojines! – vienbalsiu suriko tvarkos prižiūrėtojai.

Modestui A. maunantis kojines ant sniego klestelėjo permatomas plastikinis maišelis, kone sklidinai užpildytas marihuana.

Sakiau, kad narkomanai! – susižvalgę vienbalsiai suriko įstatymo sargai ir prapliupo juoku. – Ką su jais darom?

- Tai ką, vyručiai, važiuojam į Klaipėdą, patikrinsim kraują. Pusantrų metelių už šitus kelis marihuanos gramus jau turit. Pažiūrėsim ką kraujy ras. Gal ne tik prekiavot, bet ir patys vartojot? – tęsė neprisistatėlis ir iš kelnių išsitraukė bananą.

Vėliau jis liepė man suvalgyti visą tą bananą. Netgi žievę. Aš bandžiau nuryti sukramtytą banano apvalkalą. Žievė buvo karti todėl apsivėmiau kelnes, nepradėtas virškinti bananas ir Čili troškinys iš „Timėjaus“ atsidūrė ant sniego šalia automobilio. Galvojau, kad truputį pasityčioję policininkai mus paleis. Bet kur tau!

-O dabar bučiuokitės padugnės! – Užrėkė Genrikas Kapcikevičius taip garsiai, kad suskaudo šąlančios ausys.

-Nesibučiuosim! – Mėgino prieštarauti Modestas, bet tučtuojau į nugarą gavo skausmingą kirtį prožektoriumi, po kurio suklupo į beveik sudoroto aštraus troškinio ir nepaliesto banano košę.

Nebeliko nieko kito, kaip pradėti bučiuotis. Iš pradžių viskas vyko labai vangiai. Tik lūpomis.

-Tai kaip čia bučiuojatės, varykit normaliai, imkit už papo! – nurodė Incognito policininko uniforma.

Mes taip ir darėme. Sumojau, kad Modestas A. senokai neturėjo merginos, todėl labai stengiausi. Draugai vienas kitam padeda ištikus bėdai. Aš žinau ką reiškia ilgai neturėti merginos. Pradėjau glostyti jam krūtinę ir man įvyko erekcija. Modestui irgi.

Tai pamatę pareigūnai prapliupo juoku, atsisuko į Donatą Č. ir įsakė jam taip pat išsirengti iki pusės ir glostyti save. Donatas Č. neprieštaravo. Pasirodė, kad kaip to jis ir laukė. Žingsnelis po žingsnelio jis vykdė viską ką liepė cerberiai ir netrukus stovėjo susikišęs rankas į trumpikės, kurios tedengė jo liekną, bet stangrų kūną.

Po maždaug penkioliką minučių trukusio bučinio mes kiek sušilome ir mūsų jaunų kūnų nebekaustė alinantis žiemos šaltis. Vis dar buvome su didžiulėmis erekcijomis, kai įvyko neregėtas dalykas – pareigūnai patys pradėjo bučiuotis. Pasimetėme, bet bijodami tolimesnių, fiziškai ir morališkai skaudinančių jų veiksmų tęsėme vyrišką petingą.

Pro šalį automagistrale važiuojantys automobiliai laidė garsinius signalus, pagardindami juos tokiais žodžiais kaip „pederastai“, „užmušim“, ir „sodomitai“. Kai kurie net mėtė į mus visokius daiktus.

Tiesa, ne visi vairuotojai buvo tokie priešiški mūsų atžvilgiu. Sustoję sunkiasvorio vilkiko vairuotojai (kabinoje buvo dviese) net prisijungė prie mūsų. Tuo momentu mūsų draugiją sudarė vienas glostantis save ir šeši poromis besibučiuojantys vyrai . Skriete praskriejus dar kelioms minutėms, sustojo taksi automobilis, kuriuo važiavo keturi vyriškai, po keliolikos sekundžių kitas policijos patrulinės rinktinės matadorų ekipažas, po to dar… ir dar… ir dar…  Automobiliai vis stojo ir stojo…

Prabėgus kelioms valandoms besibučiuojančių krovininių automobilių vairuotojų su ūsais, taksistų su ūsais, policininkų su ūsais ir kitų ūsuotų vyrų eilė nusidriekė iki pat Kryžkalnio. Vėliau – net iki Kauno!

Saulelei į Baltijos jūrą skęstant, besiglėbesčiuojantys vyrai sudarė vorą nuo Kryžkalnio, per Kauną, iki pat Talino.

Šitaip sudarėme Antrąjį Baltijos kelią.

Tai va, jeigu kam įdomu, gegužės 8 dieną planuojam susitikimą Vilniuje. Maloniai kviečiame visus patriotiškai nusiteikusius jaunuolius ateiti, nepasididžiuoti. Alų midų gersim, gal kas net ir per barzdą nuvarvės.

Gerbiamas heterosekualus Lietuvos gyventojau. Ne paslaptis, kad gegužės mėnesį Vilniuje rengiamas šlykštus išsipusčiusiu gašlių padugnių-pederastų paradas. Apsaugokime savo vaikus ir įrodykime savo meilę priešingos lyties žmogaus genitalijoms, neleisdami jam įvykti!

Jeigu tu nesi:

• Kardinolas Šikneljė
• Vasco De Gama ant sušlapusio vyriško falo.
• Diasas Bartalomėjus, su erekcija ant gėjaus.
• Džiovanis de Verazano iš išangės knibinėjantis sūrį permezano.
• Keliauninkas Džeimsas Kukas, susisukęs dėl bibukų.
• Piktasis anuso Dartas Veideris
• Megėjas didelio falo, vyriškų kelnaičių atradėjas Fernandas Magelanas
• Gauruoto gumbo Kristupas Kolumbas
• Benediktas Musolinis,  abejingas moters klynui.

Ir jeigu Tu, pilieti, būdamas vyru nesi abejingas:

• Putkai.
• Papams.

Arba būdama moterimi nežiūri atlaidžiai į:

• Sėklides.
• Bybį.

Prisijunk prie iniciatyvinės homofobų, bachūrų ir studenčių iš kaimų iniciatyvinės grupės ir:

• Būk pašlovintas dviejų didžiųjų  Lietuvos  Stanislavų (Dievo Tėvo Stanislavo ir Dievo Sūnaus Stanislavo Buškevičiaus).
• Protesto metu paliesk Vytauto Šustausko barzdą.
• Pasidalink stipria kalėjime virta arbata su daugiavaikiu patinėliu Petru Gražuliu.
• Sukirsk vieną kitą riebalų kuokštą su seimo nariu, Pakso bendražygiu, vyriškumo etalonu Valentinu Mazuroniu.
• Tapk ne gėjumi visam likusiam gyvenimui, kad ir kas nutiktų.

Susiliek su dešimttūkstantine bendraminčių ksenofobų minia feisbuke. Tapk GĖJŲ PARADO nekentėju ir laimėk vieną iš keturių šimtų analinių kaiščių, skirtų tik vyrams, naudoti sekso metu su savo heteroseksualia žmona.

“PRIE HOMOSEKSUALUMO ĮPRANTAMA!” (S.BUŠKEVIČIUS) TAPK JUDĖJIMO DALIMI JAU DABAR, SPAUSDAMAS ŠĮ PASIPRIEŠINIMO ORGANIZATORIŲ PATEIKIAMĄ LOGOTIPĄ!