Sėdėjome mes, žodžiu, su Justu prie Nemuno, ten, netoli Vytauto bažnyčios, kur kauniečiams,degtinei gerti, yra sukaltos klasiškos tribūnos, krantinėje, vandens pusėn kojas persvėrę ir gėrėme alų. Šnekučiavomės apie visokias rimtas problemas – globalinį atšilimą, duonos kainas, alkoholio akcizo mokesčius, Lianzbergį (Dieve, kaip aš jo nekenčiu, to Čiurlionį grojančio kolūkių išdraskytojo), žvilgteliu vandenin – o ten, nepatikėsite, mūsų upių tėvu fekalija plaukia.
Ir tos fekalijos būta ne bet kokios, o gal dviejų suaugusių vyrų keturių kumščių, draugėn suglaustų dydžio! Maža to, atidžiau įsižiūrėję pamatėme – plaukikas , kaip bebūtų keista, Baltarusijos, tos didingos socialistinės šalies politinio žemėlapio kontūrus primena. Ką ten primena, juokinga sakyti, kad primena – Baltarusija, kaip iš akies lupta. O musėmis aplipusi! Viena per kitą ropinėja, dėl vietos po saule (tiksliau ant saulės) dantimis kovoti pasiryžusios!
Ką jus sau manote?? Priplaukia Baltarusijos kontūrų šūdas prie pat mūsų ir pasigirsta šūksnis, kirilica iššauktas, žinoma, musės į kraštus prasisklaido. Plūduro vidurį apnuoginus matome – sėdi ten gražuolis nykštukas. Mažulytis toks, sulyg moters nykščiu dydžio, šūdinas visas, išsiterliojęs, bet išsiviepęs ligi ausų! Seniai ir bebuvome matę tokį linksmą šūdų nykštuką.
Taigi pakelia jis savo apglemzotą veiduką ir taria mums:
-Sveiki Lietuvos piliečiai!
-Sveikas, šūdinasis nykštuk – choru, kiek pasimetę atsakome mes, – O tu dar ir šneki, gerasis?
-Taip, aš šneku. O ko man nešnekėti? Ir joks aš šūdinasis nykštukas. Aš esu Baltarusijos ŠŪDŲ PRINCAS! – Suriko sutiktasis pakiliu tonu. – o aplink mane – skraidanti mano kariauna!
Nustėrome, bet klausėme toliau.
-Aš čia su misija – tęsė linksmasis neūžauga, – plaukiau pasroviui tokį tolimą kelią šia išdidžia upe, iš pačios Baltarusijos širdies tam, kad įteikčiau kvietimą jūsiškiam šūdų diedukui, fekalijų karalystės vietininkui Lietuvoje! Kur, po galais, galėčiau jį rasti? Pasaulinis šūdžių konglomeratas jau greitai! privalau paskubėti!
Jo balso tembras mums neatrodė labai draugiškas, todėl nusprendėme netampyti liūto už ausų ir sakyti viską, ką žinome.
-Laisvės Sąjungos būstinėje – vienbalsiai atsakėme, – o kodėl tu plauki ant šūdų gniutulo, nykštuk? Ir iš kur gavai tokį milžinišką lyginant su tavimi pačiu?
-Mūsų Didysis Vadas – pasakė jis ir persižegnojo iš dešinės į kairę, – dotavo iš asmeninių santaupų! Čia – Lukašenkos ekskrementų bumbulas – ištaręs šį vardą jis vėl atliko mažą religinę procedūrą ir iš po šūdais aplapnoto žalio švarkelio išsitraukęs mažą ūsuotojo išgamos portretėlį, auksiniuose rėmeliuose, jį pabučiavo. – Pas mus taip įprasta. Mes, baltarusiai esame labai patenkinti tupėdami ant mėšlo krūvos. O jeigu ta krūvą – mūsų narsiojo vado – persižegnojo vėl, – esame netgi laimingi! O jūs, vaikigaliai, burnų neaušinę geriau sakykite tikslias koordinates!
Patriotiško slavo pasitaikyta.
- Kristijono Donelaičio 6-226, Prince, arba pažiūrėk ten prie „Merkurijaus“ taksi sustojime, juodas S klasės Mercedesas – pasakėme tikslų LLS buveinės ir Vytauto Šustausko darbo vietą, bet lyg žaisdami su ugnimi uždavėme dar vieną klausimą – o ar jau buvai Akropolyje, Lukašenkos pasiuntiny?
Išgirdęs „Lukašenka“ žaliašvarkis jūreivėlis darkart išsitraukė ikonėlę ir ją pabučiavo.
-O kaip tu manai iš kur aš pirkau šį įstabų žalią kostiumėlį? Kur kitur gausi iš karto šūdiną švarkelį? – nušvito jis ir pridūrė, – „Lelijoje dabar 50% akcijos visiems vyriškiems švarkams! Suskubkite, prekių kiekis ribotas! (reklama apmokėta iš UAB „Lelija“ reklaminės sąskaitos). Na, aš jau plauksiu, pareiga šaukia. Likite sveiki, lietuviai! Oho-ho!
Nykštukas laiba, šūdina kojele atsispyrė nuo krantinės mūro, musės vėl aklinai apspietė visą gyvąjį, Baltarusijos kontūrus menantį laivelį, ir linksmasis šūdų ešalonėlis patraukė ieškoti nuolankaus savo tarno Lietuvoje.
-Įdomaus sutvėrimo sutikta – Konstatavau, baiginėdamas savo alų.
-Tikrai įdomaus – Atsakė Justas ir pridėjo, - einam ir mes šūdų dieduko paieškoti, gal judviejų susitikimą savom akim pamatysim. Labai jau įdomu ką jie susitikę kalbėsis… Gal pavyks ką nuklausyti?
VS 
